Klausimas

Ar galimas „dalinis“ savivaldybės tarybos nario nusišalinimas svarstant rajono biudžetą – tik nuo tam tikrų biudžetų eilučių, kurios susijusios su tarybos nario ar jam artimo asmens privačiu interesu, pvz. darboviete?

Atsakymas

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį, interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas, egzistuojantis deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina:

  •  identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei;
  • įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis būtent šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą <…>“ (LVAT 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020).

Taigi, kiekvienu atveju privalu identifikuoti konkrečias aplinkybes, t. y. ar sprendimas, kurį svarstant, rengiant ar priimant asmuo dalyvauja, iš tiesų yra akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su konkrečiais jo privačiais interesais (nagrinėjamu atveju – savivaldybės tarybos nariui artimo asmens privačiais interesais).

Jei dalis savivaldybės tarybos sprendimo, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusi su tarybos nario ar jam artimo asmens privačiais interesais ir kelia tarybos nariui interesų konflikto situaciją, o sprendimą nėra galimybės svarstyti (rengti, priimti) dalimis, tarybos narys turėtų nusišalinti nuo dalyvavimo tokio sprendimo rengime, svarstyme ar priėmime.

Esant galimybei savivaldybės tarybos narys nusišalina nuo tos sprendimo dalies, kuri jam kelią interesų konfliktą. Savivaldybės tarybos nariai negali dalyvauti sprendžiant (rengiant, svarstant ar priimant) savo nusišalinimo klausimus.

Daugiau informacijos apie interesų konfliktų valdymą savivaldybių tarybų veikloje galite rasti „Rekomendacinėse gairėse savivaldybių tarybų nariams dėl galimų interesų konfliktų valdymo“.

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.

  Sužinoti daugiau