Situacija

Institucijos darbuotoja iš kitos darbuotojos (abi dirba skirtinguose departamentuose) prieš kelis metus nusipirko žemės sklypą. Pirkėja ir vėl norėtų iš tos pačios darbuotojos įsigyti dar vieną sklypą (prijungiant prie turimos žemės). Vykstant reorganizacijai, žemės sklypo pardavėja nuo rudens taps tiesiogiai pavaldi žemės sklypo pirkėjai.

Klausimas

Ar pirkėja gali pirkti žemės sklypą iš savo būsimos tiesioginės pavaldinės ir, ar tai nesukels interesų konflikto?

Teisinės nuostatos

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintos deklaruojančių asmenų pareigos, tarp jų – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (3 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas interesų konfliktą įvardija kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privatūs interesai Interesų derinimo įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Privataus intereso šaltiniai tapatinami su Įstatymo 6 straipsnyje pateikiamu deklaruotinų duomenų sąrašu, kurio antrojoje dalyje įvardijama, kad privatūs interesai gali atsirasti dėl deklaruojančiojo ryšių, t. y. dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius. Deklaracijoje pateikiama informacija apie sandorius, sudarytus per 12 mėnesių iki deklaracijos pateikimo dienos (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.  Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Atsakymas

Pažymėtina, kad Įstatyme nėra nustatyti apribojimai dėl sandorių sudarymo. Tačiau pagal Įstatyme nustatytą deklaruotiną privačių interesų sąrašą matyti, jog sudarius sandorį, kuris atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas, gali kilti interesų konflikto rizika, jeigu deklaruojantysis asmuo, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, gali rengti, svarstyti ar priimti sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, susijusias su kita sandorio šalimi.

Nurodomu atveju, jeigu tarp darbuotojų sudaromas sandoris viršija 3 000 eurų, jis pagal Įstatymo nuostatas tampa deklaruotinu privačiu interesu, kadangi pirkėją bei pardavėją, įvykus reorganizacijai, sies tiesioginio pavaldumo santykiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį turi būti deklaruojami per paskutinius 12 mėnesių sudaryti sandoriai, todėl, darytina išvada, jog sudarytas sandoris (ir šio sandorio šalis) nebebus laikomas privačiu interesu, kai nuo jo sudarymo bus praėję daugiau nei 12 mėnesių. Iki to laiko, t. y. vienerius metus po sandorio sudarymo, pirkėja, pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, negalės spręsti pardavėjos, savo tiesioginės pavaldinės, darbo eigos klausimų, kurie būtų laikytini pardavėjos privačiu interesu, t. y. darbo užmokesčio, skatinimo, piniginių išmokų, veiklos vertinimo, atostogų, poilsio dienų klausimų ir pan. Taip pat pirkėja, t. y. asmuo, kuriam kyla interesų konflikto situacija, savo privačių interesų deklaracijoje turės deklaruoti sudarytą sandorį Įstatymo 7 straipsnyje nustatytais terminais.

Svarbu žinoti

Papildomai paminėtina, kad, jeigu sandoris bus sudarytas, pirkėjai nusišalinus nuo tarnybinių pareigų vykdymo su pardavėja susijusiais klausimais, Komisijos nuomone, šiuos klausimus turėtų būti pavesta spręsti nusišalinusiam asmeniui nepavaldiems darbuotojams.

Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, interesų konfliktas valdomas šiais būdais:

– pateikiant išankstines rašytines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo tarnautojas privalo nusišalinti (Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis),

– įstaigos vadovui (atsakingam asmeniui), įvertinus interesų konflikto grėsmę, pagal Komisijos nustatytus kriterijus, tarnautojo nušalinimu nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus tiesiogiai susijusius interesų konfliktą keliančiomis aplinkybėmis (Įstatymo 11 straipsnio 1-3 ir 6 dalis).

Siekiant tinkamai suvaldyti interesų konflikto situaciją, Komisija rekomenduoja atkreipti dėmesį į šias aplinkybes:

– ar galimybė atsirasti interesų konfliktui yra atsitiktinė, ar turi sisteminį pobūdį?

– ar interesų konfliktas galės būti suvaldytas nušalinant asmenį nuo interesų konfliktą keliančių užduočių vykdymo?

Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.

  Sužinoti daugiau