Klausimas
Ar biudžetinės įstaigos vadovas gali turėti mažąją bendriją (toliau – MB), būti jos nariu ir vadovu?
Atsakymas
Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Lobistinės veiklos įstatymas ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo, šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas, tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Įstatymo nuostatoms.
Atsižvelgdama į tai, Komisija metodinio pobūdžio rekomendacijas ir konsultacijas teikia tik neviršydama savo kompetencijai priskirtų teisės aktų reglamentavimo. Taigi, Komisija neturi teisinių įgaliojimų teikti nuomonės dėl biudžetinių įstaigų ir jų vadovų papildomą veiklą reglamentuojančių teisė aktų taikymo.
Atsakant į klausimą ir vertinant pateiktas aplinkybes pagal Įstatymo nuostatas pabrėžtina, kad Įstatymas tiesiogiai nedraudžia biudžetinės įtaigos vadovui įsteigti (turėti) MB. Vis dėlto reikėtų įvertinti, ar minėtoje įstaigoje atliekant tarnybines funkcijas vadovui nekils interesų konflikto situacija, t. y. ar tarnyboje neatsiras poreikio spręsti klausimus, susijusius su jo privačiais interesais (MB veikla ar jos klientais).
Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos priemonės interesų konfliktui išvengti:
- prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti deklaruojantis asmuo privalo apie interesų konfliktą informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas;
- pareikšti nusišalinimą;
- jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Taip pat Komisija pabrėžia, kad būtent atsakingas asmuo (biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas priimantis) šiuo atveju geriausiai žino įstaigos vadovui priskirtas funkcijas ir jų apimtį, todėl galėtų teisingiausiai įvertinti tarnybinių pareigų ir papildomos Jo veiklos suderinamumą. Taigi, atsakingas asmuo, atlikęs interesų konflikto rizikos analizę, t. y. įvertinęs biudžetinės įstaigos vadovo darbo sritį, pobūdį ir turinį bei jo privačius interesus, pateiktų išankstinę rekomendaciją dėl interesų konflikto rizikos ir jo valdymo šioje situacijoje.
Įstatymas biudžetinės įstaigos vadovui nedraudžia įkurti MB ir būti jos vadovu, tačiau draudžia tarnyboje spręsti klausimus, susijusius su jo paties papildoma MB veikla ar šios veiklos klientais. Iškilus interesų konflikto situacijai vadovas privalo nusišalinti. Nusišalinimo procedūra – informuoti atitinkamus asmenis apie interesų konfliktą, pareikšti nusišalinimą ir nedalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su MB.
Svarbu žinoti
Komisija taip pat primena, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas deklaruojantis asmuo savo privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti duomenis apie juridinius asmenis, kuriuose jo, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai.
Įstaigos vadovas, įsteigęs MB, šiuos duomenis per 30 kalendorinių dienų privalo nurodyti savo privačių interesų deklaracijoje.
Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.