Klausimas

Ar įstaigos, veikiančios pagal įstaigų įstatymą veikla ir jos darbuotojų veikla numatyta pareiginėse funkcijose, nepaisant uždarosios akcinės bendrovės juridinio statuso, nėra laikytina lobistine veikla ir Bendrovė pareigos kreiptis į VTEK dėl jos ir jos darbuotojų įrašymo į lobistų sąrašą neturi?

Teisinės nuostatos

LVĮ 2 straipsnio 3 dalyje lobistinė veikla apibrėžiama kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Lobistine veikla laikytinas siekis daryti įtaką dėl konkrečių teisės aktų – t. y. inicijuojami konkretūs veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką konkretiems politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, ar kitiems asmenims, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant, kad būtų priimtas ar nepriimtas tam tikras teisės aktas ar, kad teisės aktas būtų suformuluotas vienu ar kitu būdu.

LVĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas nurodo, kad lobistas privalo užtikrinti, kad lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdytų juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, turintis teisę būti lobistu pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Prašyme įrašyti į lobistų sąrašą juridinį asmenį privalu nurodyti fizinius asmenis, kurie veiks juridinio asmens vardu (LVĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
LVĮ 7 straipsnyje išdėstyti atvejai kada veikla nelaikoma lobistine.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje teisėkūra apibūdinama kaip procesas, apimantis teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą.

Remiantis įstatų 2 dalimi, Bendrovės steigėja ir vienintelė akcininkė yra valstybė. Visų akcijų valdytoja yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Įstaiga yra veikianti pagal Nacionalinės plėtros įstaigų įstatymą ir turinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. Nutarimu Nr. 1046 „Dėl pavedimo vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą“ suteiktą pavedimą vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą (Įstatų 3 dalis).

Vykdydama savo veiklą, kiek ji susijusi su teisėkūros procesais, įstaiga vadovaujasi:

  1. LR Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatytos NPĮ funkcijos, tarp jų 7 punkte įtvirtinta NPĮ funkcija teikti pasiūlymus ir ekspertinę (techninę ir metodinę) pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl būtinų sprendimų siekiant pagerinti investicinę aplinką ir finansavimo prieinamumą projektus įgyvendinantiems subjektams;
  2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ (toliau – Nutarimas) 1 ir 2 dalyje nustatytomis funkcijomis ir pavedimais, 3.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir kitoms ministerijoms, įgyvendinančioms ar, esant poreikiui, planuojančioms įgyvendinti per INVEGĄ šio nutarimo 2.1 papunktyje nurodytas vieną ar kelias veiklas iš jų administruojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, iš grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų ir (ar) kitų lėšų, rengti ir, derinant su INVEGA, tvirtinti atitinkamų priemonių valstybės pagalbos schemas ir (arba) sąlygas, individualių garantijų teikimo nuostatus, jų pakeitimus, laikantis šio nutarimo 2.3 ir 2.4 papunkčiuose nustatytų sąlygų ir teisės aktų, reguliuojančių atitinkamų lėšų naudojimą, reikalavimų.

Atsakymas

Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reguliavimą, lobistinės veiklos apibrėžtį, manytina, kad jeigu vykdomi įpareigojimai ar pavedimai, įtvirtinti teisės aktuose ar funkcijos, nustatytos teisės aktuose, tokios veiklos turinys neatitinka lobistinės veiklos apibrėžties, todėl tokia veikla nelaikytina lobistine.

Nagrinėjamu atveju Įstaiga vykdydama teisės aktais jai pavestas funkcijas (pavyzdžiui, kuriant ir įgyvendinant finansines priemones) neinicijuoja savo ar kitų asmenų naudai teisės aktų pakeitimų, o vykdo įpareigojimus bei funkcijas, nustatytas NPĮ ir Nutarime. Taigi šiuo atveju manytina, kad Įstaiga ir jos darbuotojai nevykdo lobistinės veiklos ir Bendrovei bei jos darbuotojams registruotis lobistais nereikia.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu Įstaiga inicijuotų teisės akto ar jo projekto, nesusijusio su NPĮ ir Nutarime įtvirtintomis Įstaigos funkcijomis parengimą ar pakeitimą (pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimą), tokia veikla būtų laikoma lobistine. Tokią veiklą gali vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas fizinis ar juridinis asmuo. Siekdama vykdyti tokio pobūdžio veiklą Bendrovė turėtų pateikti prašymą Komisijai įrašyti ją į lobistų sąrašą.

Per Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą Skaidris teikiant prašymą Komisijai įrašyti Bendrovę į lobistų sąrašą būtina nurodyti Bendrovės darbuotoją/darbuotojus arba valdymo organo narį/narius (išskyrus deleguotus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar kitų valstybės institucijų ir įstaigų), kuris/kurie vykdys lobistinę veiklą Bendrovės vardu.

Pažymėtina, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, Bendrovei dalyvaujant Lietuvos Respublikos Seimo komiteto posėdyje, kuris viešai transliuojamas ir jame išsakant pasiūlymus dėl Bendrovės iniciatyva teikiamo teisės akto keitimo, nesusijusios su NPĮ ir Nutarime įtvirtintų funkcijų vykdymu (pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymo), būtų taikytina LVĮ 7 straipsnio 8 punkte nustatyta išimtis ir tokia veikla nelaikoma lobistine. Taip pat kai Ekonomikos ir inovacijų ministerija vadovaudamasi Nutarimo 3.2. papunkčiu siunčia Bendrovei derinti parengtus teisės aktų projektus arba kai kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga oficialiu raštu prašo Įstaigos pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl teisės akto ar jo projekto Įstaigos veikla atsiliepiant į šiuos prašymus ir pateikiant pastabas ir pasiūlymus dėl teisės akto ar jo projekto nebūtų laikoma lobistine (šiuo atveju taikytina LVĮ 7 straipsnio 2 punkte nustatyta išimtis). Esant atitinkamoms LVĮ 7 straipsnyje nurodytoms sąlygoms gali būti taikomos ir kitos šiame LVĮ straipsnyje nustatytos išimtys kai veikla dalyvaujant teisėkūros procesuose nelaikoma lobistine.

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.

 Sužinoti daugiau