Klausimas

Savivaldybės administracijos direktorius yra kandidatas į savivaldybės merus. Ar tokiam administracijos direktoriui teikiant kandidatūras į savivaldybių rinkimų komisijų narius bei pasiūlymus į komisijų pirmininkus (vykdant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 46 straipsnio 4 dalies 3 punktą) nekyla interesų konfliktas?

Atsakymas

Į prašymą įvertinti nurodytąją situaciją Komisija gali atsakyti vadovaudamasi tik pateikta informacija ir pateikti nuomonę dėl bendrųjų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų įgyvendinimo.

Įstatymo paskirtis ir uždaviniai – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir kitų deklaruojančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (1 straipsnis).

Įstatymas įpareigoja privačius interesus deklaruojančius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (2 straipsnio 2 dalis). Taigi vykdydamas Įstatymo 11 straipsnio nuostatas asmuo privalo nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, galintį sukelti viešųjų ir jo privačių interesų konfliktą.

Pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Nurodytu atveju, pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 46 straipsnio 4 dalies 3 punktą savivaldybių rinkimų komisijas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose sudaro “<…> tos savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas šioje administracijoje dirbantis karjeros valstybės tarnautojas.”

Taigi, analizuojamoje situacijoje savivaldybės administracijos direktorius privalo pasiūlyti į savivaldybės rinkimų komisija sau pavaldų asmenį. Pats tokio tarnybinio veiksmo (pasiūlymo) faktas savaime (jei jų nesieja kiti asmeniniai interesai) nėra vertinamos kaip interesų konfliktas.

Tačiau, nurodytomis aplinkybėmis gali susiformuoti situacija, kai administracijos direktoriaus pasiūlyti ir jam pavaldūs darbuotojai priima savo vadovo pareiškinius dokumentus, juos tikrina, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatą (savo vadovą), išduoda jam pažymėjimą, tikrina rinkėjų, parėmusių kandidato išsikėlimą, parašų rinkimo lapus (arba paveda tai atlikti apylinkių rinkimų komisijoms) ir nustato, ar surinktas reikiamas rinkėjų, parėmusių kandidato iškėlimą arba išsikėlimą, parašų skaičius bei atlieka kitus kontrolės veiksmus.

Tokia situacija, kai karjeros valstybės tarnautojai, kuriuos su administracijos direktoriumi sieja pavaldumo santykiai dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl savo vadovo, galima įvardinti kaip interesų konfliktą.

  1. Savivaldybės administracijos direktoriaus teikimas skirti administracijos darbuotoją į savivaldybės rinkimų komisijos narius, jei direktorių su siūlomu darbuotoju nesieja kiti privatūs interesai, nėra vertinamas kaip interesų konfliktas.
  2. Situacija, kai karjeros valstybės tarnautojai, kuriuos su savivaldybės administracijos direktoriumi sieja pavaldumo santykiai dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl savo vadovo, galima įvardinti kaip interesų konfliktą.

Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.

   Sužinoti daugiau