Klausimas

Savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautoją bei Savivaldybės komunalinių paslaugų teikimo uždarosios akcinės bendrovės (Bendrovė) viešųjų pirkimų specialistę, pirkimų komisijos pirmininkę, sieja giminystės ryšiai – jos yra mama ir dukra.   

Savivaldybės tarnautojos vienos iš veiklos sričių – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimo, antrinių žaliavų surinkimo, perdirbimo koordinavimas ir kontrolė. Tarnautoja taip pat yra Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos narė (dalis akcijų priklauso Savivaldybei). Kaip komisijos narė dalyvavo pirkimuose, kurie susiję su regiono savivaldybių, kurių komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – Bendrovė, vykdytais pirkimais.  

Nurodoma, kad Bendrovė viešųjų pirkimų būdu pirko konsultavimo paslaugas Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų parengimui. Dokumentai buvo parengti, ir šių teisės aktų projektai pateikti Savivaldybės tarybai tvirtinti. Projektus Savivaldybės tarybai pristatė Savivaldybės administracijos tarnautoja (mama), Bendrovės atstovai bei dokumentus rengusios (laimėjusios) įmonės atstovai. Sprendimą balsavimu priėmė Savivaldybės taryba.  

Klausiama, ar ši situacija galėtų būti interesų konfliktas.  

Atsakymas 

Nagrinėjimu atveju vertinant, ar nurodoma situacija, kai Savivaldybės tarnautoja tarybai pristatė sprendimo projektą dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų parengimo, galėtų būti laikoma veikimu interesų konflikto situacijoje, turėtų būti nustatyta, ar minėtasis sprendimo projektas buvo akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su konkrečiais jai artimo asmens (Bendrovės darbuotojos, dukros) privačiais interesais, t. y. ar projektas buvo susijęs su artimo asmens darbo sąlygomis, ar projekte buvo vertinama jo veikla, sukuriamos teisės, pareigos ir pan.  

Komisijos nuomone, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį vietinė rinkliava įskaitoma į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžetą. Taigi, atsižvelgiant į tokį nustatytą teisinį reguliavimą, sprendimo projektas negalėtų būti laikomas tiesiogiai susijusiu su artimojo darbovietės finansine padėtimi.  

Šiuo atveju taip pat paminėtina ir LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. eA-1431-438/20191, kurioje vertintos aplinkybės, kai deklaruojantis asmuo dalyvavo bei balsavo „už“ priimant savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo iš esmės buvo patvirtintos taisyklės, nustatančios vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokėjimo tvarką ir sąlygas bei šios rinkliavos dydžiai. Deklaruojantysis tuo pat metu ėjo papildomas pareigas atliekų tvarkymo centre, kuriam šios taisyklės buvo taikomos. Nutartyje LVAT iš esmės pasisakė, jog konstatuojant, kad deklaruojantysis veikė interesų konflikto situacijoje, turi būti nustatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimo priėmimas turėjo tiesioginės įtakos deklaruojančiojo privataus intereso/asmeninio suinteresuotumo, kiek tai susiję su jo darbu atliekų tvarkymo centre, apimčiai bei pobūdžiui. Nebuvimas tikro arba galimo privataus intereso ar asmeninio suinteresuotumo, priimant sprendimus, atitinkančius viešojo intereso statusą, šalina ir pačio interesų konflikto atsiradimo galimybę. 

Taigi, nurodomu atveju, kaip ir jau minėta, reikia įvertinti, ar savivaldybės tarybos sprendimas, kurį pristatė administracijos tarnautoja, buvo tiesiogiai susijęs su jai artimo asmens privačiais interesais (darbo sąlygomis Bendrovėje). Jeigu tiesioginio ryšio tarp tarybos sprendimo ir tarnautojos artimo asmens privačių interesų nėra, nebūtų pagrindo daryti išvadą, jog tarnautoja veikė interesų konflikto situacijoje.  

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarybos sprendimo projekto pristatymas yra viena iš sudėtinių galutinio sprendimo (priėmimo) sudedamųjų dalių. Interesų konflikto situacija yra galima bet kuriame klausimo rengimo, svarstymo ir sprendimo priėmimo etape. Įstatymo 11 straipsnio nuostata, įtvirtinusi nusišalinimo prievolę, suinteresuotiems asmenims draudžia ne tik dalyvauti galutinėse sprendimų priėmimo procedūrose, bet ir dalyvauti jų rengime, svarstyme bei atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su deklaruojančio asmens ar jam artimo asmens privačiais interesais.  

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys deklaruojantiems asmenims šių prašymu arba savo iniciatyva prevenciniais tikslais gali pateikti rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų laikymosi. Šiose raštu teikiamose rekomendacijose, kurios deklaruojantiesiems yra privalomos, nurodoma, nuo kokių, su privačiais interesais susijusių tarnybinių pareigų atlikimo (pavedimų vykdymo), jie privalo nusišalinti. Atsižvelgiant į tai, kad nurodomos valstybės tarnautojos vykdomos funkcijos yra susijusios su Bendrove, kurioje dirba jai artimas asmuo, veikla, siūlytina tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui (ar jo įgaliotam asmeniui) įvertinti, ar nebūtų tikslinga tokias išankstines rekomendacijas tarnautojai pateikti, jeigu jos dar nebuvo pateiktos. 

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.

 Sužinokite daugiau