1. Situacija

Ministerijos bendruoju elektroniniu paštu gautas pranešimas iš Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos Skaidris, kad lobistas pateikė lobisto skaidrumo deklaraciją ir joje nurodė, kad darė poveikį Ministerijai, o ne konkrečiam Ministerijos valstybės tarnautojui.

Kadangi nurodytu atveju nėra įvardinama kieno konkrečiai atžvilgiu buvo vykdyta lobistinė veikla, ar nei vienam Ministerijos darbuotojui nekyla pareiga deklaruoti jo atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos?

Teisinės nuostatos

LVĮ 2 straipsnio 3 dalyje lobistinė veikla apibrėžiama kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Pažymėtina, jog lobistine veikla laikytinas siekis daryti įtaką dėl konkrečių teisės aktų – t. y. konkretūs veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką konkretiems politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, ar kitiems asmenims, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant, kad būtų priimtas ar nepriimtas tam tikras teisės aktas ar, kad teisės aktas būtų suformuluotas vienu ar kitu būdu.

LVĮ nuostatos įpareigoja LVĮ 5 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytus asmenis privalomai Komisijai deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) atitinkamai elektroninėmis priemonėmis Komisijos nustatyta tvarka VTEK skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje arba tų institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovų nustatyta tvarka.

Atsakymas

Kai lobistas raštu, adresuotu Ministerijai, pateikia pasiūlymą dėl teisės akto ar jo projekto ir skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje nurodo, kad darė lobistinę įtaką Ministerijai, o ne konkrečiam Ministerijos valstybės tarnautojui, iš Skaidris išsiunčiamas automatinis pranešimas apie lobisto pateiktą skaidrumo deklaraciją Ministerijos bendruoju elektroniniu paštu. Šiuo atveju konkretaus asmens atžvilgiu lobistinė veikla nevykdoma ir Ministerijos valstybės tarnautojams patirtos lobistinės įtakos deklaruoti nereikia.

Kai lobistas, vykdydamas savo pareigą, deklaruoja, kad darė įtaką LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einančiam asmeniui, pastarajam per Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą Skaidris išsiunčiamas automatinis pranešimas apie lobisto pateiktą skaidrumo deklaraciją, kuriame prašoma įsivertinti, ar šiuo atveju asmens atžvilgiu buvo vykdyta lobistinė veikla. Jei asmens atžvilgiu tokia veikla buvo vykdyta, ją privaloma deklaruoti pateikiant asmens, kurio atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, deklaraciją.

Remiantis pateiktu teisiniu reguliavimu manytina, kad asmens, kurio atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, deklaracija turėtų būti teikiama tada, kai į LVĮ 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus asmenis tiesiogiai, raštu, elektroninėmis priemonėmis kreipiasi lobistas ir pateikia pasiūlymą dėl teisės akto ar jo projekto, o asmuo susipažinęs su jam pateikta informacija aptaria siūlomas teisės akto keitimo nuostatas su lobistu (pvz., raštu atsako į pateiktą pasiūlymą arba aptaria teisės akto nuostatų keitimą susitikimo metu).

Kai lobistas raštu, adresuotu Ministerijai, pateikia pasiūlymą dėl teisės akto ar jo projekto ir vėliau kreipiasi į Ministerijos atsakymą jam rengiantį asmenį ar teisės akto projekto rengėją telefonu, elektroniniu paštu arba susitikimo metu ir aptaria savo pateiktus pasiūlymus, tokiu atveju manytina, kad Ministerijos atsakymą ar teisės akto projektą rengiančiam asmeniui daroma lobistinė įtaka, kuri turėtų būti deklaruojama. Teisės akto nuostatų aptarimas su lobistu telefonu, elektroniniu paštu ar susitikimo metu šiuo atveju laikytinas lobistinės veiklos pradžia (patirta lobistinė įtaka deklaruojama nuo šio momento). Jeigu tęstinė lobistinė veikla vykdoma dėl to paties teisės akto projekto pakanka deklaruoti pirmąjį teisės akto projekto nuostatų aptarimą su lobistu.

2. Situacija

Gaunamas pranešimas iš Skaidris, kad lobistas pateikė lobisto skaidrumo deklaraciją ir joje nurodė konkrečius valstybės tarnautojus, kuriems darė poveikį, tačiau šie valstybės tarnautojai įsivertinę situaciją ir aplinkybes mano, kad tai nebuvo lobistinė veikla, nes lobistas dalyvavo viename iš Ministerijos surengtų darbinių pasitarimų dėl ministerijos iniciatyva rengiamo teisės aktų projektų paketo. Šio pasitarimo metu buvo išklausoma įvairių suinteresuotų institucijų nuomonė, tarp jų ir to lobisto, kuris pateikė lobisto skaidrumo deklaraciją.

Ar gavus pranešimą iš Skaidris asmuo, kuris nurodomas kaip tas, kuriam buvo daroma lobistinė įtaka, pats įsivertina ar jam lobistinė įtaka buvo daroma ir tuo atveju jeigu mano, kad patyrė lobistinę įtaką pateikia deklaraciją, o jeigu mano, kad vykdyta veikla yra priskirtina LVĮ 7 straipsnyje įvardintiems atvejams ir neturėtų būti laikoma lobistine, patirtos lobistinės įtakos deklaracijos neteikia?
Ar nėra pareigos kiekvienu atveju, kuomet lobistas Skaidris pateiktoje lobisto skaidrumo deklaracijoje nurodo, kad darė lobistinį poveikį konkrečiam asmeniui, pastarajam privalomai teikti patirtos lobistinės veiklos deklaraciją, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes?

Teisinės nuostatos

LVĮ nuostatos įpareigoja LVĮ 5 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytus asmenis privalomai Komisijai deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) atitinkamai elektroninėmis priemonėmis Komisijos nustatyta tvarka VTEK skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje arba tų institucijų, kuriose asmenys dirba, vadovų nustatyta tvarka.

LVĮ 7 straipsnio 2 punkto nuostata nurodo, kad asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą (toliau – TPĮ) nėra laikoma lobistine.

Teisės akto projektui rengti gali būti sudaryta darbo grupė (komisija). Darbo grupės (komisijos) nariais gali būti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai, atitinkamų sričių specialistai, kiti asmenys (TPĮ 10 straipsnio 1 dalis).

Atsakymas

Remiantis aukščiau pateiktu teisiniu reguliavimu, tais atvejais, kai pradinė teisės akto pakeitimo iniciatyva kyla iš valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, o ne iš fizinio ar juridinio asmens arba lobisto, šių asmenų veikla nelaikytina lobistine. Tai reiškia, kad jeigu minėti asmenys teisės akto projektą rengiančios institucijos ar įstaigos kvietimu dalyvauja darbo grupės (komisijos) susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose ir jų metu pateikia pasiūlymus dėl rengiamų teisės aktų projektų, tokia veikla nelaikytina lobistine, taigi nėra deklaruotina.

Kaip informuojama automatiniame pranešime iš Skaidris, valstybės politikui ar valstybės tarnautojui gavus šį automatinį pranešimą apie lobisto pateiktą skaidrumo deklaraciją būtina pačiam įsivertinti ar lobisto skaidrumo deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga ir tiksli, ar lobisto vykdyti veiksmai atitinka lobistinės veiklos sampratą (ar netaikytinos LVĮ 7 straipsnyje nustatytos išimtys kai veikla nelaikoma lobistine). Taip pat būtina atsižvelgti į tai, ar valstybės politikas arba valstybės tarnautojas aptarė siūlomas teisės akto projekto nuostatas su lobistu (pvz., raštu atsakė į pateiktą pasiūlymą arba aptarė teisės akto nuostatų keitimą susitikimo metu). Jei valstybės politikas, valstybės tarnautojas neatsakė lobistui (raštu ar žodžiu), jam pareiga deklaruoti nekyla (pavyzdžiui, lobisto teisės akto keitimo pasiūlymus valstybės tarnautojas gavo elektroniniu paštu, tačiau lobistui neatsakė).

Tik įvertinęs nurodytas aplinkybes asmuo sprendžia ar jo atžvilgiu buvo vykdyta lobistinė veikla ir ar jam kyla pareiga pateikti deklaraciją LVĮ nustatyta tvarka. Taigi nėra pareigos kiekvienu atveju, kuomet lobistas deklaruoja, kad darė lobistinę įtaką konkrečiam asmeniui, pastarajam privalomai pateikti patirtos lobistinės įtakos deklaraciją.

Nagrinėjant Jūsų nurodytąją situaciją svarbi ir ta aplinkybė, kad lobistas pateikė pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo keitimo viename iš pasitarimų su Ministerijos darbuotojais. Šiuo atveju vertintina, kad lobisto pasiūlymai teikti ne konkrečiam asmeniui, o asmenų grupei (visiems susitikime dalyvavusiems asmenims), taigi lobistinė veikla konkretaus asmens atžvilgiu nevykdyta ir patirta lobistinė įtaka nėra deklaruotina.