Klausimas
Ar privačių interesų deklaracijoje turi būti nurodyti sugyventinio duomenys, jeigu abu deklaruojantys asmenys yra valstybės tarnautojai, kurie dirba toje pačioje institucijoje, eina vadovaujančias pareigas tame pačiame departamente esančiuose skirtinguose skyriuose (nėra pavaldumo)? Pavaldumas atsiranda tik tuo atveju, jeigu vienas iš asmenų laikinai pavaduoja departamento vadovą.
Atsakymas
Pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad privatūs interesai deklaruojami Komisijai pateikiant privačių interesų deklaraciją. Šios deklaracijos turinį, t. y. objektų, susijusių su deklaruojančio asmens privačiais interesais, sąrašą nustato Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 – 3 punktai bei šio straipsnio 2 dalis įpareigoja deklaruojantį asmenį nurodyti sutuoktinio, sugyventinio, partnerio atitinkamus duomenis. Be to, pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą deklaruojantis asmuo turi nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl deklaruojančiajam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų.
Kas yra sugyventinis?
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtina (sugyventinių) institutą. Komisija neturi teisės nustatyti kitų, nei įtvirtinta Civiliniame kodekse, sugyventinių požymių ar kriterijų. Vertinant asmenis, kurie gali turėti sugyventinių statusą Įstatymo įgyvendinimo kontekste, Komisijos nuomone svarbu nustatyti, ar šiuos asmenis sieja bendri ūkiniai finansiniai interesai – bendras turtas, bendra registruota gyvenamoji vieta, bendri finansiniai įsipareigojimai, bendrai išlaikomi nepilnamečiai vaikai ir pan. Taigi, Komisija pažymi, kad pagal Įstatymo nuostatas artimais asmenimis gali būti laikomi ir nedeklaravę bendros gyvenamosios vietos, bet atitinkantys Civiliniame kodekse įtvirtintus sugyventinių požymius asmenys, kai juos sieja ir kiti įvairūs interesai (ūkiniai, finansiniai).
Deklaruojančiojo privatus interesas lygus kito asmens privačiam interesui
Kita vertus, Įstatymo leidėjas nustato, kad deklaruojančiam asmeniui rengiant, svarstant, priimant sprendimus ar atliekant kitas tarnybines funkcijas gali kilti interesų konfliktas, kurį gali lemti ne tik artimų asmenų, bet ir kitų asmenų privatūs interesai. Taigi interesų konfliktas gali kilti asmeniui, kuris atlikdamas tarnybines funkcijas privalo rengti, svarstyti ar priimti sprendimą, susijusį ne tik su jo paties, jam artimų asmenų, bet ir kitų asmenų, su kuriais deklaruojantis asmuo turi teisinių, ūkinių, finansinių ar kitų privataus pobūdžio ryšių, privačiais interesais.
Kriterijai, kurie padeda nustatyti interesų konflikto grėsmes:
- tiesioginis pavaldumas (pvz. skyriaus vedėjas ir šio skyriaus specialistas yra sutuoktiniai);
- netiesioginis pavaldumas (pvz. ligoninės vadovo žmona dirba gydytoja šioje ligoninėje);
- laikinos „fragmentinės“ užduotys (pavedimai) (pvz. institucijos darbuotojas skiriamas į komisiją pavedant atlikti jam artimo asmens, dirbančio šioje institucijoje, tarnybinės veiklos tyrimą) ir pan.
Vadinasi, jei deklaruojantis asmuo eina pareigas, o jam tiesiogiai pavaldus artimas asmuo, dėl tokio pavaldumo kyla reali nuolatinio interesų konflikto grėsmė, kurį sudėtinga suvaldyti Įstatyme nustatytomis priemonėmis.
Komisijos nuomonės apibendrinimas
- Deklaruojantis asmuo privalo nurodyti savo, sutuoktinio ar sugyventinio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus duomenis. Pats deklaruojantis asmuo turi įsivertinti sugyventinių statuso egzistavimą. Tokiu atveju deklaracijoje duomenis apie sugyventinius nurodyti būtina. Jei deklaruojantis asmuo, įvertinęs aplinkybes, neįvardija kartu gyvenančio asmens kaip sugyventinio, tačiau negali išlikti objektyvus ir nešališkas, spręsdamas klausimus tarnyboje, tokiu atveju rekomenduojame aplinkybes apie gyvenimą kartu nurodyti privačių interesų deklaracijos 6 etape.
- Komisija pažymi, kad jei sugyventiniai dirba vienoje darbovietėje ir kartais atsiranda tarp jų tiesioginio pavaldymo santykiai, tokiu atveju privalu ne tik deklaruoti šiuos duomenis privačių interesų deklaracijoje, bet ir nusišalinti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir nedalyvauti sprendimų, susijusių su artimu pavaldžiu asmeniu, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrose bei nusišalinti nuo kontrolės veiksmų.
Svarbu žinoti
Primename, kad Įstatymo 22 straipsnis prievolę kontroliuoti, kaip vykdomos Įstatymo nuostatos, priskiria ir atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.