Ar apygardų, savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų nariams ir pirmininkams taikomos Įstatymo nuostatos?
Įstatymo nuostatos
Informuojame, kad Įstatymas visa apimtimi taikomas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kurie yra apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, ir iš dalies – šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys).
Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis be valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, teisėjų ir kitų asmenų, laikomi ir asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktuose nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo ir 11 bei 13 straipsniai, reglamentuojantys pareigą nusišalinti ir dovanų priėmimo apribojimus, taip pat taikomi:
– institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų ir tarybų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, nariams;
– perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto (toliau kartu – perkantysis subjektas) vadovams, perkančiojo subjekto pirkimų komisijų nariams, perkančiojo subjekto vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenims, perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams, viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, koncesijos iniciatoriams (toliau – pirkimo iniciatorius).
Situacijos analizė
- Įvertinus rinkimų komisijų veiklą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatas – 47 straipsnyje nustatytus apygardų, savivaldybių rinkimų komisijoms suteiktus įgaliojimus bei 50 straipsnyje nustatytus apylinkės rinkimų komisijų įgaliojimus, – manytina, kad tam tikros šių komisijų atliekamos funkcijos galimai turi viešojo administravimo požymių. Tačiau, atsižvelgiant į Kodekse nustatytą rinkimų komisijų pobūdį ir darbo organizavimą, t. y. tai, kad rinkimų komisijų veikla turi būti skaidri ir grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais bei rinkimų komisijos savo veiklą vykdo ir sprendimus priima kolegialiai (Kodekso 20 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnis) bei tai, kad atskirai nuo komisijų jos nariai įgaliojimų veikti ar priimti privalomus vykdyti nurodymus nepavaldiems asmenims neturi, VTEK nuomone, nei apygardų, savivaldybių, nei apylinkių rinkimų komisijų nariai negalėtų būti priskirti asmenų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, kategorijai. Atsižvelgus į tai, šių rinkimų komisijų nariai neturi būti laikomi Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 11 punktu apibrėžtais subjektais.
- Vadovaujantis Kodekso nuostatomis, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų dienos (46 straipsnio 1 dalis), o apylinkių rinkimų komisijos – ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų dienos (48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, Komisijos nuomone, apygardų, savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų nariai neatitinka visų Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkte apibrėžtų institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų ar valstybės pareigūnų paskirtų nuolatinių komisijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus ir priimančių privalomo pobūdžio sprendimus nepavaldiems asmenims, požymių, nes šios komisijos nėra nuolatinės.
- Vadovaujantis Vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. Sp-102 „Dėl savivaldybių (apygardų) rinkimų (referendumo) komisijų viešųjų pirkimų vykdymo“ savivaldybių (apygardų) rinkimų (referendumo) komisijų pirmininkai paskirti pirkimų iniciatoriais ir organizatoriais, kurie gali savarankiškai inicijuoti ir vykdyti prekių ir (ar) paslaugų mažos vertės pirkimus, už kurių pirkimo planavimą, procedūrų, sutarčių įgyvendinimą, viešinimą ir kita atsako asmeniškai. Atsižvelgus į tai, Komisijos nuomone, šie asmenys laikytini pirkimo iniciatoriais ir asmenimis, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto paskirti atlikti supaprastintus pirkimus ir atitinka Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punkte apibrėžtų subjektų požymius.
Atsakymas
Atsižvelgus į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. Sp-102 paskyrė apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus viešųjų pirkimų iniciatoriais ir organizatoriais, todėl jiems, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 8 punktu, taikomi šie Įstatymo reikalavimai:
– deklaruoti privačius interesus (II skirsnis);
– nusišalinti nuo interesų konfliktą keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo ar kitų pareigų atlikimo (11 straipsnis);
– nepriimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis (13 straipsnis).
Svarbu žinoti
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad kadangi prievolė nusišalinti nuo interesų konfliktą keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams kyla dėl jų kaip viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių asmenų, todėl ir Įstatymo reikalavimai dėl nusišalinimo jiems būtų taikomi tik šioje apimtyje – t. y. tik vykdant su viešaisiais pirkimais susijusias funkcijas. Kilus interesų konflikto situacijai inicijuojant ar vykdant pirkimus apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas turėtų nusišalinti perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovui – Jūsų nurodytu atveju, – Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui ar jo įgaliotam asmeniui.
Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.