Klausimas
Nurodoma, kad deklaruojantis asmuo iki jo paskyrimo rajono savivaldybės administracijos direktoriumi dienos, darbo santykiais buvo susijęs su ugdymo įstaiga (toliau – Gimnazija). Šiuo metu Gimnazijoje direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigose dirba deklaruojančio asmens artimas asmuo.
Deklaruojantis asmuo nurodo, kad yra pareiškęs nusišalinimą nuo klausimų, susijusių su Gimnazija, nagrinėjimo.
Įvertinus Vietos savivaldos įstatyme nustatytus savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus, prašoma Komisijos suteikti konsultaciją:
- Ar deklaruojantis asmuo privalo besąlygiškai nusišalinti nagrinėjant ir priimant sprendimus, susijusius su švietimo įstaigomis įskaitant, bet neapsiribojant Gimnazija?
- Kaip tokiu atveju turėtų būti vykdomos Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtos savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos?
Atsakymas
Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad deklaruojančio asmens artimas asmuo Gimnazijoje eina vadovaujančias pareigas. Pažymėtina, jeigu yra techninės galimybės, rekomenduotina sprendimą, kuris susijęs su daugeliu ugdymo įstaigų ar subjektų išskaidyti dalimis. Kur deklaruojantis asmuo interesų konfliktą keliančio klausimo nespręstų. Jeigu to padaryti techniškai neįmanoma, deklaruojantis asmuo turėtų nusišalinti nuo tokio klausimo nagrinėjimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, savivaldybės administracijos direktorių skiria ir atleidžia meras. Šiuo atveju meras, spręsdamas nusišalinimo klausimą t. y. įvertinęs interesų konflikto pagrįstumą, galėtų:
- Vadovaudamasis Komisijos nustatytais kriterijais, rašytiniu motyvuotu sprendimu pareikšto nusišalinimo nepriimti bei įpareigoti deklaruojantį asmenį toliau spręsti klausimus, nuo kurių buvo deklaruojantis asmuo nusišalinęs.
- Įpareigoti kitą asmenį ir įforminti pavedimą nurodytam asmeniui spręsti klausimus, nuo kurių deklaruojantis asmuo nusišalino.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog kiekvienu atveju pripažįstant, kad valstybėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, reikia aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti. Kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ir mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybės tarnautojo galimai turėtą ar ateityje turėsimą suinteresuotumą (2013 m. liepos 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1533/2013).
Taigi, kiekvienu atveju privalu identifikuoti konkrečias aplinkybes, t. y.:
- Ar sprendimas, kurį rengiant, svarstant ar priimant asmuo dalyvauja, iš tiesų yra akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su konkrečiais jo ar jam artimo asmens privačiais interesais.
- Ar asmuo iš tiesų dalyvauja bent viename iš sprendimo (susijusio su jo ar jam artimo asmens privačiais interesais) priėmimo procedūros etapų.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.
Daugiau informacijos apie Įstatymo kontrolę ir priežiūrą, rasite Komisijos rekomendacijose.