Klausimas
Viešojo sektoriaus organizacijose pasitaiko atvejų, kuomet tame pačiame skyriuje dirba giminaičiai – pavyzdžiui, skyriuje specialistu dirbantį asmenį nuolatinis tiesioginio pavaldumo ryšys sieja su to paties skyriaus vedėju, kuriam minėtas specialistas yra sūnėnas. Ar toks giminaičio tiesioginis pavaldumas šiuo atveju kelia nuolatinę interesų konflikto situaciją? Jei taip, kokių veiksmų įstaiga turėtų imtis, jei toks atvejis patenka į nuolatinę interesų konflikto situaciją?
Atsakymas
Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis deklaruojantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (11 straipsnio 1 dalis).
Pagal Įstatymo 2 straipsnį, interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas, egzistuojantis deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Taigi deklaruojantis asmuo privalo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su juo pačiu ar jam artimais asmenimis. Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Vadinasi, jei deklaruojantis asmuo eina pareigas, o jam yra tiesiogiai pavaldus artimas asmuo, dėl tokio pavaldumo kyla reali nuolatinio interesų konflikto grėsmė. Tačiau, kaip matyti iš Įstatymo nuostatomis apibrėžtos artimų asmenų sąvokos, sūnėnas nepatenka į šios kategorijos asmenų ratą.
Komisija atkreipia dėmesį, kad interesų konflikto kilimo šaltinis gali būti ne tik artimas asmuo, bet ir kiti deklaruotini duomenys, kaip antai: deklaruojančio asmens ar jo antrosios pusės darbovietės, dalyvavimas juridiniuose asmenyse, ryšiai su fiziniais ar juridiniais asmenimis sudarius sandorius, narystė juridiniuose asmenyse ar kitos aplinkybės, galinčios daryti įtaką rengiant, svarstant ar priimant sprendimus tarnyboje (Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų.
Todėl, jeigu nurodytu atveju, skyriaus vedėjas ir jam tiesiogiai pavaldus skyriaus specialistas nelaikytini artimais asmenimis, šiuo atveju reikėtų įvertinti ir kitas aplinkybes, kaip antai: ar skyriaus vedėjas palaiko artimus asmeninius santykius su savo sūnėnu; kokie skyriaus vedėjo santykiai su sūnėno tėvais; ar skyriaus vedėjas su sūnėnu nėra sudarę sandorių; ar nedalyvauja tuose pačiuose juridiniuose asmenyse; ar skyriaus vedėjas ir jo sūnėnas nėra nariai tų pačių juridinių asmenų ir kt.
Tik įvertinus visas šias aplinkybes, galima būtų spręsti, ar sūnėnas nėra skyriaus vedėjui kitas asmuo, dėl kurio jis gali būti neobjektyvus ir šališkas. Šiuo atveju taip pat ne mažiau svarbi aplinkybė – viešojo sektoriaus organizacijos geras vardas ir prestižas bei mikroklimatas viduje. Nors teismo formuluojama praktika sako, jog interesų konfliktas turi būti ne menamas, o akivaizdus ir tiesioginis, tačiau svarbu nepamiršti ir Įstatyme įtvirtintos deklaruojančiųjų asmenų pareigos – teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dažniausiai tiesioginis vadovas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, skirsto pavaldiniams tarnybines užduotis, dalyvauja pastarųjų tarnybinės veiklos vertinime, skatinimo bei nuobaudų skyrimo procedūrose, todėl vadovui svarbu išsaugoti objektyvumą bei nepriklausomumą ir vadovautis visų asmenų lygybės principu. Kai skyriaus vedėjui tiesiogiai pavaldus jo sūnėnas, tokių abejonių gali kilti tiek Jūsų organizacijos viduje, tiek ir išorėje.
Taigi atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir pateiktus argumentus, Komisija rekomenduoja organizacijos vadovui apsvarstyti galimybę perkelti sūnėną dirbti į kitą skyrių arba nušalinti skyriaus vedėją nuo tam tikrų pareigų savo sūnėno atžvilgiu vykdymo (pavyzdžiui: skatinimo, vertinimo, tarnybinio pažeidimo tyrimo ir pan.) ir deleguoti šias funkcijas atlikti kitam asmeniui.
Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.