Klausimas
Biudžetinė įstaiga (toliau – Įstaiga), įgaliota nagrinėti centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Įstaiga gavo pareiškėjo Raštą dėl skundo nagrinėjimo atitinkamoje ministerijoje procedūrų. Skunde nurodytos aplinkybės – dviejų bendrovių privatizavimo klausimai. Institucijos karjeros valstybės tarnautoja, kuriai Įstaigos pavesta spręsti Rašto priėmimo klausimą, pateikė nusišalinimą, nurodydama, kad jos sutuoktinio ir kito jos artimo asmens darbdavys yra viena iš šių bendrovių.
Valstybės tarnautoja nurodė, kad jai nagrinėjant Raštą, gali būti pateikta bylos šalių medžiaga su informacija, susijusia su bendrovėmis, ir ji galimai negalės būti nešališka pareiškėjo Rašto nagrinėjimo atveju, kai jos artimi asmenys suinteresuoti bylos baigtimi.
Prašoma VTEK pateikti nuomonę, ar yra objektyvių aplinkybių dėl Įstaigos valstybės tarnautojos nusišalinimo nuo skundo nagrinėjimo.
Atsakymas
Svarbu pažymėti, kad privatus interesas turi būti tiesioginis ir akivaizdus, paremtas objektyviais ir aiškiais duomenimis apie turimą deklaruojančiojo turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Identifikuojant privatų interesą reikėtų vengti prielaidų bei spėliojimų apie deklaruojančiojo galbūt turėtą ar dar ateityje atsirasiantį asmeninį suinteresuotumą.
Įvertinusi teisinį reguliavimą ir pateiktą informaciją, VTEK nuomone, paklausime nurodyto skundo nagrinėjimas Įstaigos valstybės tarnautojai tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto nekeltų.
Pagrindinis interesų konflikto valdymo būdas yra nusišalinimas ir atitinkamų asmenų informavimas. Deklaruojančiajam patekus į situaciją, kai jo turimos pareigos yra susijusios su privačiais interesais, apie tokius atvejus reikia pranešti ir nusišalinimą pareikšti.
Pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas. Tačiau kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina konkretų asmens suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie asmens turėtą suinteresuotumą. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).
Sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina:
1) identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius;
2) įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. T. y. pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis būtent šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą (LVAT 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020).
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.