Paklausime Komisijai nurodoma, kad asmuo dirba valstybinėje tarnyboje ir turi įgaliojimus atstovauti savo tėvus valstybinėse institucijose.
Klausimas 1
Ar Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme (toliau – Įstatymas) nurodytas atstovavimo draudimas taikomas tik valstybės tarnautojams.
Atsakymas 1
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas atstovauti taikomas ne tik valstybės tarnautojams bet ir visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims.
Klausimas 2
Ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo gali pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti savo žmoną ir tėvus toje institucijoje kurioje dirba, tačiau tik tais klausimais, kurie nėra susiję su jo, kaip darbuotojo vykdomomis funkcijomis.
Atsakymas 2
Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali atstovauti sau artimų asmenų toje institucijoje, kurioje dirba, nepriklausomai nuo įgaliojimo formos ir/ar darbuotojo atliekamų funkcijų. Atstovavimo ribojimų išimtys numatytos Įstatymo 12 str. 3 d.
Klausimas 3
Ar Įstatyme nustatyti apribojimai yra susiję su kokiu konkrečiu būdu? Pavyzdžiui, negalima turėti atstovavimo teisių įstaigos el. savitarnoje, tačiau galima kaip įgaliotam atstovui kreiptis konsultacijos atvykus į vietą, telefonu, el. paštu ir pan. pateikiant notariškai patvirtintą įgaliojimą.
Atsakymas 3
Įstatyme nenustatomas konkretus atstovavimo įforminimo bei atstovavimo būdas, todėl ir numatyti ribojimai atstovauti nėra susiję su kuriuo nors atstovavimo būdu ar forma.
Klausimas 4
Ar numatyti apribojimai yra taikomi visiems be išimties valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų funkcijas.
Atsakymas 4
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyti ribojimai yra taikomi visiems be išimties valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų darbines funkcijas.
Klausimas 5
Ar įtvirtintas draudimas neprieštarauja LR Civilinio kodekso nuostatoms dėl teisės atstovauti ir ar nėra ribojamos, kaip žmogaus teisės vien dėl to, kad dirba valstybinėje tarnyboje.
Atsakymas 5
VTEK neturi teisinių įgalinimų spręsti ar Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas atstovauti neprieštarauja LR Civilinio kodekso nuostatoms, ar nėra ribojamos žmogaus teisės. Šie klausimai nėra VTEK kompetencijoje.
Teisės nuostatos
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas atstovauti, VTEK nuomone, išplaukia iš Įstatymo tikslo – sudaryti sąlygas atskleisti deklaruojančių asmenų privačius interesus. Užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Interesų atstovavimo ir gynimo paslaugos savo prigimtimi yra tokios, už kurias įprasta atsiskaityti arba kitaip atsidėkoti, jausti dėkingumą ir pan. Draudimas atstovauti ir ginti fizinių ar juridinių asmenų interesus nereikalauja įrodyti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo. Pats privataus fizinio ar juridinio asmens interesų atstovavimas ir gynimas institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba (ar bet kurioje įstaigoje, jei įstaiga priklauso įstaigų sistemai), šiam asmeniui gali kelti interesų konflikto riziką ir prielaidas korupcijai plisti.
Atstovavimas, sąvoka
Atkreipiame dėmesį, kad Įstatyme nėra apibrėžtos šio įstatymo 12 straipsnyje vartojamos sąvokos. Įvertinusi kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas ir teismų formuojamą praktiką, VTEK siūlo vadovautis šiomis sąvokų sampratomis: atstovauti – veikti kieno vardu, įgaliojimu (https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas). Atstovavimu ir teisės teorijoje, ir civiliniuose teisiniuose santykiuose pripažįstamas teisių ar pareigų įgyvendinimas per atstovą, kuris už atstovaujamąjį asmenį atlieka tam tikrus teisinius veiksmus. Atstovavimas kartu yra ir teisinis santykis, kai vienas asmuo, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, kito asmens vardu ir interesais atlieka tam tikrus procesinius (procedūrinius) ir kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus. Atstovavimu laikomas vieno asmens (atstovo) sandorio sudarymas kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tuo tiesiogiai sukuriant, pakeičiant ar panaikinant atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 1 dalis).
Pabrėžtina, kad Įstatyme nenustatomas konkretus atstovavimo įforminimo (raštu ar pan.) bei atstovavimo būdas – fizinis ar nuotolinis, atlygintinas ar neatlygintinas. Į interesų atstovavimo ir gynimo įforminimo būdą neatsižvelgiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje – vertinami valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmai, o ne interesų atstovavimo įforminimo būdas (LVAT adm. byla Nr. A(8)-1470-05). Taigi, atstovavimas turėtų būti suprantamas kaip bet koks teisinis veiksmas (įskaitant ir interesų gynimą), atliekamas kito asmens (fizinio ar juridinio) vardu.
Svarbu
Pabrėžtina, kad konkrečiais atvejais, įvertinę interesų konflikto riziką, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies išimtį taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Daugiau informacijos apie Įstatymo taikymą bei interesų derinimą: https://vtek.lt/tinklarastis/.
Pažymėtina, kad tai yra nuomonė, kuri teikiama vadovaujantis tik pateikta informacija, Įstatymo nuostatomis bei VTEK ir teismų formuluojama praktika.
Kilus bet kokiems klausimams VTEK rekomenduoja pirmiausiai kreiptis į savo organizacijos atitikties pareigūną, kuris, išmanydamas įstaigos veiklos specifiką, gali tinkamiausiai parinkti prevencines priemones.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.