Klausimas
Paklausime nurodyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, kurie yra profesinių sąjungų, profesinių ar kitų asociacijų vadovai ar nariai, tvarkantys apskaitą, dirba savanoriškais pagrindais ir negauna jokio atlyginimo.
Prašoma Komisijos pateikti nuomonę, ar biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojo veiksmai, kai jis prisijungęs prie biudžetinės įstaigos informacinių sistemų kaip profesinės sąjungos atstovas, profesinių ar kitų asociacijų vadovas ar narys, tvarkantis apskaitą neatlygintinai, ir pateikdamas/ peržiūrėdamas deklaracijas/dokumentus/duomenis, galėtų būti laikytini pažeidžiančiais Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsakymas
Atsakant pabrėžtina, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą, valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui yra draudžiama atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje, išskyrus dvi išimtis:
- šis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą arba yra paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas);
- šis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas.
Taigi biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojas, prieš atlikdamas veiksmus atstovaujant kitus fizinius ar juridinius asmenis (profesines sąjungas, profesines ar kitas asociacijas ir pan.) Biudžetinėje įstaigoje ar bet kurioje jai priklausančių įstaigų sistemoje, turėtų įsivertinti ar jo veiksmai yra galimi Įstatymo 12 straipsnio nuostatų kontekste (ar gali būti taikomos išimtys).
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šiame įstatyme viešojo sektoriaus subjektai suprantami kaip:
1) savarankiška įstaiga, kita valstybės ar savivaldybės įstaiga;
2) viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ar šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytas viešojo sektoriaus subjektas;
3) valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė bei uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms;
4) šios dalies 3 punkte nurodytų bendrovių patronuojamoji (dukterinė) akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, taip pat visos kitos su šiomis bendrovėmis per paskesnių eilių patronuojamąsias (dukterines) bendroves susijusios patronuojamosios (dukterinės) bendrovės, išskyrus subjektus, kurie įsteigti kitoje valstybėje ir veikia pagal tos valstybės teisės aktus.
Kaip matyti iš šios biudžetinės įstaigos profesinės sąjungos įstatų 1 punkto, ši profesinė sąjunga yra suvereni, savarankiška ir savaveiksmė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta organizacija, atstovaujanti visų lygių įstaigų darbuotojus ir ginanti jų profesines (tarnybos, darbo), ekonomines ir socialines teises bei interesus. Įstatų 10-11 punktuose įtvirtinta, kad šios profesinės sąjungos tikslai yra ginti biudžetinės įstaigos darbuotojų profesines, tarnybos (darbo), ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus kolektyviniuose ir individualiuose darbo santykiuose bei biudžetinės įstaigos darbuotojų teisėtus interesus valstybinės valdžios ir valdymo institucijose, kitose valstybės ir nevyriausybinėse organizacijose. Taigi manytina, kad Įstatymo nuostatų prasme biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojui nėra apribojimų prisijungti prie biudžetinės įstaigos informacinių sistemų ir veikti kaip biudžetinės įstaigos profesinės sąjungos atstovui.
Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, Komisija teikia nuomonę, kad jeigu biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojas, prisijungęs prie biudžetinės įstaigos informacinių sistemų, veiktų kaip biudžetinės įstaigos profesinės sąjungos atstovas, fizinio asmens įstatyminis atstovas, pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas) ar kitos savo darbovietės, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas, atstovas, jo veiksmai nebūtų laikytini pažeidžiančiais Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atkreipiame dėmesį, kad konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies išimtį taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.