Klausimas

Ar kiltų interesų konfliktas, jeigu valstybės tarnautojas, kuris vykdo klientų priėmimą ir aptarnavimą:

– priimtų artimo asmens prašymą skirti išmoką(gautas prašymas registruojamas sistemoje ir perduodamas kitam skyriui (ne asmeniui) pagal veiklos sritį vykdymui – sprendimo priėmimui dėl išmokos ne/skyrimo),

– informacinėje sistemoje suformuotų ir išduotų artimam asmeniui pažymą apie jam paskaičiuotą (mokamą) išmokos dydį (sprendimą dėl išmokos priima ir paskaičiuoja kitas skyrius).

Atsakymas

Pagal Įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį, interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas, egzistuojantis deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Taigi privačius interesus deklaruojantis asmuo privalo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su juo pačiu ar jam artimais asmenimis. Tačiau pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina: 1) identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei 2) įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis būtent šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą <…>“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020).

Taigi, kiekvienu atveju privalu identifikuoti konkrečias aplinkybes, t. y.:

– ar sprendimas, kurį rengiant, svarstant ar priimant asmuo dalyvauja, iš tiesų yra akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su konkrečiais jo ar jam artimo asmens privačiais interesais,

– ar asmuo iš tiesų dalyvauja bent viename iš sprendimo (susijusio su jo ar jam artimo asmens privačiais interesais) priėmimo procedūros etapų.

Svarbu tai, kad Įstatyme svarbiausias interesų konflikto požymis yra pati galimybė dalyvauti bent viename iš sprendimų priėmimo, kurių turinys ar/ir pasekmės gali būti siejamos su privačius interesus deklaruojančio asmens (ar jo artimųjų) privačiais interesais etapų.

Sprendžiant tik iš pateiktos informacijos, šie nurodyti atvejai – artimo asmens prašymo skirti išmoką priėmimas ir perdavimas kitam skyriui vykdyti bei kito skyriaus parengtos pažymos apie paskaičiuotą išmokos dydį suformulavimas informacinėje sistemoje ir išdavimas artimam asmeniui, neturi dalyvavimo sprendimų (susijusių su artimu asmeniu) rengime, svarstyme ar priėmime, požymių. Atsižvelgiant į išdėstytą manytina, kad valstybės tarnautojo dalyvavimas atliekant nurodytas konkrečias technines funkcijas nėra vertintinas kaip tiesioginis ir akivaizdus interesų konfliktas. Taigi, valstybės tarnautojo nusišalinimas nurodytose situacijose nėra privalomas.

Komisija atkreipia dėmesį, jog valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesį kiekvienu konkrečiu atveju vertina individualiai, nustato konkrečias tokių asmenų veiklos aplinkybes ir detaliai tiria jų veiksmus, todėl vertindami pateiktąją situaciją teikiame nuomonę tik dėl bendrųjų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Konkretūs asmeniniai valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų interesai, galbūt keliantys jiems interesų konfliktą, gali būti nustatyti tik atlikus atitinkamą tyrimą.

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių  institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.

 Sužinokite daugiau