Situacija 

Biudžetinėje įstaigoje1 yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse. Nukentėjusiuoju pripažintas nepilnametis, o ikiteisminį tyrimą atliekančio valstybės tarnautojo nutarimu, nukentėjusiojo nepilnamečio įgaliota atstove buvo pripažinta kitos, nei ikiteisminį tyrimą atliekančio biudžetinės įstaigos2 valstybės tarnautoja (vadovė).

Šios įstaigos yra savarankiški padaliniai, tačiau priklausantys tai pačiai bendrai biudžetinei įstaigai. 


Nurodyta, kad ji proceso dalyviui teiktų teisinę pagalbą, gintų jo teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsniu, t. y. pateikus aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.

VTEK informuota, kad minėta valstybės tarnautoja nėra nukentėjusiojo motina, įmote, globėja ar rūpintoja.  

Klausimas 

Teiraujamasi, ar nurodytu atveju valstybės tarnautoja gali būti nepilnamečio nukentėjusiojo atstove baudžiamajame procese ir ar tokiu atveju nėra pažeidžiamos Įstatymo nuostatos. Taip pat ar šiuo atveju nebuvo padarytas viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių turintis pažeidimas. 

Atsakymas

Dėl apribojimo atstovauti taikymo 

Draudimai valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims yra nustatyti Įstatymo 12 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.  

Minėtas apribojimas netaikomas, kai: 

  1. valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismopaskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas); 
  2. valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas. 

Nagrinėjamu atveju, biudžetinės įstaigos2 valstybės tarnautojos (vadovės) pareigas eina  ir nepilnametį ikiteisminiame tyrime ketinanti atstovauti valstybės tarnautoja, ir biudžetinė įstaiga1, kuriame yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, yra savarankiški padaliniai, tačiau priklausantys tai pačiai bendrai biudžetinei įstaigai.

Taigi, valstybės tarnautojai yra taikytinas Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas draudimas atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims savo darbovietėje.

Minėtas draudimas šiuo konkrečiu atveju būtų netaikytinas, jeigu išpildytų aukščiau paminėtą sąlygą, t. y. tarnautoja veiktų kaip atstovas pagal įstatymą – būtų nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime pripažinto nepilnamečio motina, įmotė, globėja arba rūpintoja.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas pateikia baigtinį atstovų pagal įstatymą sąrašą. Paklausime nurodyta, kad tarnautoja tokio santykio su atstovaujamuoju neturi. Atsižvelgiant į tai, Komisijos nuomone, ši Įstatyme nustatyta išimtis jai netaikytina.  

Pažymėtina tai, kad Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta teisė institucijos ar įstaigos vadovui ar jo įgaliotam atstovui <…>, konkrečiais atvejais įvertinus interesų konflikto riziką, taikyti asmeniui apribojimo atstovauti išimtį. Tačiau toks sprendimas apie išimties suteikimą turi būti paskelbtas viešai. Pranešime nėra duomenų apie tai, ar tarnautojos vadovas ar jo įgaliotas asmuo yra tokią išimtį tarnautojai yra suteikę. Jeigu minėta išimtis iš tiesų nėra suteikta, manytina, kad pagal Įstatymo nuostatas, tarnautojai atstovauti nepilnamečiui asmeniui ikiteisminiame tyrime yra draudžiama.  

Atsakymas dėl interesų konflikto 

Pranešime nurodytu atveju nėra duomenų, kad tarnautoja, eidama pareigas galėtų dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius arba su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, kuriame ji veiktų kaip nukentėjusiojo atstovas baudžiamajame procese, arba su kitu įstaigos struktūriniu padaliniu, kuriame šis ikiteisminis tyrimas yra atliekamas. Taigi nėra pakankamų duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai įvertinti, ar tarnautojai galėtų kilti interesų konfliktas tuo atveju, jeigu jai ir būtų suteikta Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta apribojimo atstovauti išimtis. Taip pat, ar nekiltų grėsmė pasinaudoti tarnybine padėtimi ar informacija, sužinota einant tarnybines pareigas.  

Atsižvelgusi į išdėstytą argumentaciją ir įvertinusi pateiktą informaciją, Komisija teikia nuomonę, jog nagrinėjamu atveju interesų konflikto riziką turėtų nustatyti įstaigos, kurioje pareigas eina tarnautoja, vadovas arba jo įgaliotas asmuo.  

Pabrėžtina, kad Komisija teikia nuomonę tik dėl bendrųjų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Konkretūs deklaruojančių asmenų privatūs interesai ar jų veiklos aplinkybės nustatomi atlikus atitinkamą individualų vertinimą (tyrimą). Teikdama šią nuomonę Komisija vadovaujasi tik pateiktu situacijos aprašymu ir papildomų faktinių duomenų nerenka bei netikrina, todėl jokios kitos aplinkybės jai nėra žinomos. Dėl to pateikta nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio ir gali kisti, jeigu paaiškėtų kitos, Komisijai nepateiktos aplinkybės.  

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.

 Sužinokite daugiau