Klausimas
Kontrolės specialistė pagal priskirtą kontroliuojamą teritoriją turi vykdyti periodinę kontrolę įstaigoje bei jos padalinyje, kur dirba jai artimi asmenys.
- Ar kontrolės specialistei reikia nusišalinti nuo šių planuojamų tikrinti objektų? Jeigu reikia, kokie turėtų būti nusišalinimo veiksmai?
- Ar tiesioginis vadovas gali pavesti šiai specialistei vykdyti kontrolę minėtoje įstaigoje ir jos padalinyje?
Atsakymas
Vertindami paklausimą išimtinai Įstatymo nuostatų kontekste pabrėžiame, kad Komisija valstybinėje tarnyboje dirbančių ar deklaruojančių asmenų elgesį kiekvienu konkrečiu atveju vertina individualiai, nustato konkrečias tokių asmenų veiklos aplinkybes ir detaliai tiria jų veiksmus. Todėl atsakydami į prašymą įvertinti pateiktąją situaciją teikiame nuomonę pagal pateiktą informaciją tik dėl bendrųjų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
Pagal pateiktą informaciją, Komisijai nėra aišku, ar paklausime minimai kontrolės specialistei taikomos Įstatymo nuostatos.
Įstatymas pilna apimtimi taikomas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, apibrėžtiems Įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi. Deklaruojantiems asmenims, apibrėžtiems Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, taikomos Įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo ir šio Įstatymo 11 (Deklaruojančio asmens pareiga nusišalinti) ir 13 (Dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimai) straipsniai. Taigi, jei specialistė nepriskirtina nė vienai iš šių kategorijų, jai Įstatymas netaikomas ir pareigos nusišalinti nuo kontrolės veiksmų įstaigoje, kurioje dirba artimi asmenys, nėra.
Komisija pažymi, kad pagal Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus deklaruojantis asmuo privalo nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, galintį sukelti viešųjų ir jo privačių interesų konfliktą. Pagal Įstatymo 2 straipsnį, interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt buvusį ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).
Taigi, interesų konfliktas turi būti aiškiai ir tiesiogiai susijęs su asmens ar jam artimo asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu priimant sprendimus.
Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Vien tai, kad minėta kontrolės specialistė atliks kontrolės veiksmus įstaigoje, kurioje dirba jai artimi asmenys, nėra pagrindas interesų konfliktui kilti. Tačiau interesų konfliktas kiltų, jeigu atliekant kontrolės veiksmus būtų vertinamas artimo asmens darbas arba jo vadovaujamo padalinio veikla. Tokiu atveju privalu nusišalinti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir nedalyvauti sprendimų, susijusių su artimu asmeniu, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrose bei kitų pavedimų, susijusių su kontrolės veiksmais.
Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos priemonės interesų konfliktui išvengti:
- prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti deklaruojantis asmuo privalo apie interesų konfliktą informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas;
- pareikšti nusišalinimą;
- jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Įstatymo 22 straipsnis pareigą kontroliuoti, kaip vykdomos Įstatymo nuostatos, nustato ir atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams.
Vadovas, kuriam pavaldi kontrolės specialistė, spręsdamas jos nusišalinimo klausimą, t. y. įvertinęs interesų konflikto pagrįstumą, galėtų:
- vadovaudamasis VTEK nustatytais kriterijais rašytiniu motyvuotu sprendimu pareikšto nusišalinimo nepriimti bei įpareigoti toliau spręsti klausimus, nuo kurių ji nusišalino;
- įpareigoti kitą asmenį (darbuotoją) spręsti klausimus, nuo kurių kontrolės specialistė
nusišalino.
Taigi:
- Deklaruojantis asmuo privalo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su artimu asmeniu, jo veiklos (darbo) ar jo vadovaujamo padalinio kontrole. Nusišalinimo procedūra – informuoti atitinkamus asmenis apie interesų konfliktą, pareikšti nusišalinimą ir nedalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su artimu asmeniu.
- Vadovas, kuriam pavaldi kontrolės specialistė, spręsdamas jos nusišalinimo klausimą, t. y. įvertinęs interesų konflikto pagrįstumą, galėtų:
- vadovaudamasis VTEK nustatytais kriterijais rašytiniu motyvuotu sprendimu pareikšto nusišalinimo nepriimti bei įpareigoti toliau spręsti klausimus, nuo kurių ji nusišalino;
- įpareigoti kitą asmenį (darbuotoją) spręsti klausimus, nuo kurių kontrolės specialistė nusišalino.
Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.