Klausimas
1. Ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojui (viceministrui) kiltų interesų konfliktas ir jis turėtų nusišalinti, jeigu atliekant ministro sudarytos ministerijai pavaldžios įstaigos direktoriaus rinkimų konkurso komisijos pirmininko pareigas, tektų svarstyti ir priimti sprendimus dėl konkurse dalyvaujančio asmens, su kuriuo jis yra dirbęs toje pačioje valstybės institucijoje, kai tas asmuo taip pat ėjo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo (viceministro) pareigas?
Atsakymas
2.1. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį, interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
2.2. Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda. Bei deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas, egzistuojantis deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
2.3. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis deklaruojančiam asmeniui draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti. Arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais.
Trumpas atsakymas
1. Pabrėžtina, kad privatus interesas turi būti aiškus ir tiesioginis. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atvejų taptų neįmanoma jo vykdyti. Vertinant, ar viceministras galėtų patekti į interesų konflikto situaciją, spręsdamas klausimus, susijusius su buvusiu bendradarbiu, visų pirma turi būti nustatyta, ar viceministrą ir šį asmenį sieja privataus pobūdžio ryšiai. Pažymėtina, vien tik aplinkybė, jog asmenys yra buvę bendradarbiai, pati savaime nėra pakankama interesų konfliktui kilti.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmeninio suinteresuotumo nereikėtų kildinti iš žmogiškųjų, kolegiškų santykių. Jeigu simpatijų ir antipatijų principu priimami sprendimai būtų laikomi pagrindu interesų konflikto situacijai kilti, Įstatymo vykdymas taptų neįmanomas. Įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai ir privatus interesas bei asmeninis suinteresuotumas priimamais sprendimais turi būti susietas su Įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktą. (2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013).
3. Komisija atkreipia dėmesį, kad interesų konfliktas nagrinėjamu atveju galėtų kilti, jeigu viceministrą bei kandidatą į pareigas sietų Pavyzdžiui, giminystės ryšiai, sudaryti sandoriai, sutartys ar kiti įsipareigojimai.
4. Pažymėtina, jeigu asmenis sieja ne tik eitos pareigos toje pačioje darbovietėje, bet ir kiti privatūs ryšiai, viceministrui reikėtų nusišalinti nuo su šiuo kandidatu susijusių klausimų.
Pažymime, kad Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl šiame rašte dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.