Ar teisėsaugos institucijos pareigūnas darbo metu gali vykdyti funkcijas kitoje savo darbovietėje ? Kokiomis priemonėmis suvaldyti susidariusią interesų konflikto situaciją ?
Situacija
Dalis teisėsaugos institucijos pareigūnų papildomai dirba apsaugos darbuotojais kituose juridiniuose asmenyse (darbo sutarčių, verslo liudijimų ir kt. pagrindais).
Gali susiklostyti situacija, kai pareigūnui, atliekančiam funkcijas, tektų vykdyti užduotis, susijusias su jo kito darbdavio interesais. Pavyzdžiui, duoti žodinį nurodymą sumažinti įstaigoje skambančios muzikos garsą ar reaguoti į kitus įvykius. Neįvykdžius žodinių reikalavimų, pareigūnas privalėtų fiksuoti pažeidimą, kurio pagrindu juridinio asmens savininkui (taigi ir pareigūno darbdaviui) skiriama nuobauda.
Klausimai
Kokiomis priemonėmis tokio pobūdžio interesų konfliktas turėtų būti valdomas ? Kaip privalėtų elgtis teisėsaugos institucijos pajėgų vienete dirbantis teisėsaugos institucijos pareigūnas, gavęs nurodymą vykti į įvykio vietą bei priimti tam tikrus sprendimus, susijusius su jo kito darbdavio interesais?
Situacijos vertinimas ir atsakymai
1. Siekiant išvengti šališkumo bei galimų grėsmių įstaigos reputacijai, siūlytina valdyti tokio pobūdžio interesų konflikto situacijos rizikas, taikant proporcingai pasirenkamas priemones.
2. Atsižvelgiant į teisėsaugos pajėgų darbo ypatumus bei būtinybę operatyviai reaguoti į gautą informaciją apie įvykius ir teisės pažeidimus, rekomenduotina imtis pirminių interesų konflikto situacijos valdymo priemonių.
3. Pagal galimybes reikėtų pašalinti visus veiksnius, kurie tokias situacijas apskritai galėtų sukurti. Viena tokių priemonių yra duomenų apie pareigūnų privačius interesus valdymas (privačių interesų registro (PINREG) ir kitų LR registrų duomenys). Bei analizė ir sprendimų, kuriais galėtų būtų pašalinamos ar sumažinamos rizikos interesų konfliktui atsirasti, priėmimas.
4. Detalizuoti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytą nusišalinimo institutą. Sukurti ir įtvirtinti aiškų elgesio modelį, kuriuo turėtų vadovautis pareigūnas, jeigu, atliekant atitinkamas funkcijas teisėsaugos institucijos pajėgų vienete, jam tektų vykdyti su privačiais interesais susijusias užduotis.
Veiksmų etapai:
1. Duomenų rinkimo etapas.
Siūlytina ugdyti pareigūnų sąmoningumą ir skatinti atskleisti turimus privačius interesus.
Nusišalinimas nuo interesų konfliktą keliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir (ar) priėmimo procedūrų yra asmeninė deklaruojančiojo pareiga. Bendradarbiavimas, valdant interesų konflikto situacijas ir privačių interesų atskleidimas sumažina tokių interesų turinčių asmenų naštą. Visa tai atveria galimybes kontroliuoti ir netgi panaikinti interesų konflikto situacijos atsiradimo rizikas, o suinteresuotam asmeniui – nepažeisti Įstatymo nuostatų.
Svarbu suprasti, kad vengimas privačių interesų deklaracijoje nurodyti aktualius duomenis neapsaugo nuo jų pagrindu kylančio interesų konflikto. Toks konfliktas gali kilti net ir dėl neatskleistų duomenų. Tai ypatingai aktualu tais atvejais, kai sudaromos vienkartinio pobūdžio (trumpesnio negu 30 dienų laikotarpio) paslaugų teikimo sutartys, bet pareigūnas vykdo individualią veiklą ar yra įsigijęs verslo liudijimą ir tokius sandorius periodiškai sudaro.
Atsižvelgus į tai, kad pareigūnui jo tarnybinėje veikloje gali tekti priimti su šiomis aplinkybėmis susijusius sprendimus, siūlytina vadovautis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis ir skatinti pareigūnus informaciją apie jų vykdomą veiklą, įskaitant sudaromus sandorius, pateikti privačių interesų deklaracijoje ir juos kaskart atnaujinti.
Rekomenduotina bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis ir rinkti duomenis apie pareigūnų vykdomą individualią veiklą (registracijos data, veiklos pobūdis, teritorija, Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) kodas) bei įsigytus verslo liudijimus (veiklos vykdymo laikotarpiai, teritorija, veiklos pobūdis, ERVK klasė).
2. Duomenų analizės ir rizikų žemėlapio sudarymo etapas.
Pareigūnų privačių interesų deklaracijose pateiktų ir kituose registruose kaupiamų duomenų pagrindu siūlytina parengti ir nuolat atnaujinti darbo ar paslaugų sutartis su įstaigomis sudariusių bei papildomą veiklą vykdančių asmenų sąrašus. Ši priemonė leistų identifikuoti, kuriose įstaigose ir teritorijose pareigūnai turi privačių interesų ir valdyti jų pagrindų kylančias interesų konflikto rizikas. Pagal galimybes siūlytina atsižvelgti į šiuos duomenis, nustatant teisėsaugos institucijos pajėgų vieneto veiklos teritorijas (tarnybos sektorius).
3. Pareigūnų darbo organizavimas.
Pritaikius pirmines interesų konflikto situacijos valdymo priemones tam tikros rizikos, galinčios sukurti interesų konflikto situaciją, išlieka.
Todėl siūlytina papildyti esamą pareigūnų, atliekančių atitinkamas funkcijas (pvz. patruliavimą) teisėsaugos institucijos pajėgų vienete, darbo organizavimo tvarką. Rekomenduotina detalizuoti interesų konflikto situacijos valdymo ir nusišalinimo (ne)priėmimo procedūras, numatyti jose dalyvaujančius subjektus ir kitus aspektus. Svarbu sukurti konkretų elgesio modelį, kuris leistų pareigūnams lengvai ir paprastai informuoti apie turimus privačius interesus, teikti nusišalinimą ir tęsti tarnybines pareigas.
Atsižvelgus į patruliavimą atliekančių pareigūnų darbo specifiką ir būtinybę operatyviai reaguoti į gautą informaciją apie įvykius ir teisės pažeidimus, siūlytina sudaryti galimybes apie turimus privačius interesus ir galimą interesų konfliktą informuoti tuo metu pajėgas valdantį pareigūną (ir vyresnįjį pareigūną).
Gavęs pranešimą vykdyti su privačiais interesais susijusią užduotį, pareigūnas, naudodamasis teisėsaugos institucijos pajėgų vieneto darbo vietos funkcionalumu (radijo ryšiu, telefonu, elektroninėmis priemonėms ar pan.), galėtų informuoti apie turimą privatų interesą ir pareikšti apie nusišalinimą.
Teisėsaugos institucijos pareigūnas, organizuojantis operatyvų reagavimą į gautą informaciją apie įvykius bei teisės pažeidimus ir pajėgų valdymą, atsižvelgęs į gauto pranešimo pobūdį, galimybes į įvykio vietą siųsti kitą pajėgų vienetą, įvertinęs pastarojo atvykimo trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėtų nepriimti pateiktojo nusišalinimo ir įpareigoti teisėsaugos institucijos pareigūną toliau vykdyti užduotį.
Tuo metu daromos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo nutraukimas, neatidėliotinos pagalbos suteikimas ar kito neleistino ir priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio nutraukimas, kai pareigūnui tenka veikti iš karto, operatyviai, viešojo intereso požiūriu yra svarbesni. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetas teikiamas tai vertybei, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018).
Tačiau tais atvejais, kai nereikalaujama neatidėliotinų sprendimų (pvz., teisės pažeidimo įforminimas, bet kokių komentarų ar vertinimų dėl buvusio įvykio teikimas ir pan.), procedūros turėtų būti atliekamos, privačių interesų turinčiam pareigūnui nedalyvaujant.
Informuojame, kad Komisija nėra įgaliota oficialiai aiškinti Įstatymo nuostatų, todėl teikia tik nuomonę dėl jų įgyvendinimo. Ši Komisijos nuomonė nelaikytina oficialiu teisės aiškinimu.