Klausimas

Valstybės tarnautojas vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą žemėtvarkos srityje (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimas, kadastriniai matavimai). Pradėjus eiti mero patarėjo pareigas, jam buvo priskirti ir teritorijų planavimo klausimai.

Nurodoma, kad pasikeitus Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tvirtinimas buvo priskirtas savivaldybės mero kompetencijai.

Valstybės tarnautojas paaiškino, kad siekiant išvengti interesų konflikto, individualią veiklą nustojo vykdyti savo savivaldybės teritorijoje.

Teiraujamasi, ar teisingai valstybės tarnautojas pasielgė nusišalindamas nuo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų savo savivaldybėje, ar visgi nusišalinimas buvo perteklinis.

Atsakymas

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) paskirtis ir uždaviniai – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir kitų deklaruojančių asmenų privačius interesus. Užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (1 straipsnis). Įstatymas įpareigoja privačius interesus deklaruojančius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, dėl konflikto nebuvimą.

Siekiant šių tikslų Įstatyme numatyta deklaruojančio asmens pareiga vengti interesų konflikto. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtintos šios deklaruojančio asmens elgesio taisyklės. 

1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais;  

2) pareiga informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą. Arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys). Ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą;  

3) draudimas bet kokia forma dalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.  

Šios taisyklės deklaruojančiajam asmeniui tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Įstatymo 2 straipsnio 2, 3 dalyse. Interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas arturi priimti sprendimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. 

Privatūs interesai

Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad privatūs interesai – deklaruojančio asmens suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas yra nurodęs, jog pripažįstant, kad deklaruojantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, reikia aiškiai nurodyti turėtą suinteresuotumą. Be to, šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis išvadomis apie valstybės tarnautojo galimai turėtą ar ateityje turėsimą suinteresuotumą. (2013 m. liepos 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1533/2013).

Taigi, kiekvienu atveju privalu identifikuoti konkrečias aplinkybes. Pavyzdžiui, ar sprendimas, kurį rengiant, svarstant ar priimant asmuo dalyvauja, iš tiesų yra akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su konkrečiais jo privačiais interesais. Nagrinėjamu atveju svarbu  tai, ar valstybės tarnautojas, kaip savivaldybės mero patarėjas, gali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su savo vykdyta individualia veikla.

Siekiant tinkamai išvengti interesų konflikto, nepakanka vien to, kad valstybės tarnautojas nustojo individualią veiklą vykdyti savo savivaldybėje. Valstybės tarnautojas savivaldybėje turėtų ir nusišalinti bei nedalyvauti rengiant sprendimus, susijusius su jo, kaip individualią veiklą vykdžiusio asmens dokumentais, bei jų tvirtinimu ar vertinimu.

Informuojame, kad Komisija nėra įgaliota oficialiai aiškinti Įstatymo nuostatų, todėl teikia tik nuomonę dėl jų įgyvendinimo. Ši Komisijos nuomonė nelaikytina oficialiu teisės aiškinimu.

  Sužinoti daugiau