Klausimas
Biudžetinėje įstaigoje norima priimti darbuotoją, kuris butų pavaldus atitinkamo padalinio vadovui. Tuo tarpu atitinkamo padalinio vadovas yra pavaldus įstaigos direktoriaus pavaduotojui.
Priimamas darbuotojas yra įstaigos direktoriaus pavaduotojui artimas asmuo, tačiau tiesioginio pavaldumo tarp jų nebūtų.
Ar gali šios biudžetinės įstaigos vadovas pasirašyti su pretendentu darbo sutartį?
Atsakymas
Pagal Įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį, interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo atlikdamas tarnybines pareigas turi priimti sprendimą, kuris susijęs su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – deklaruojančio asmens suinteresuotumas asmenine nauda, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas, egzistuojantis deklaruojančiam asmeniui atliekant pareigas. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra artimi asmenys.
Teismas formuoja praktiką, kad vertinant interesų konflikto situacijas reikia remtis Įstatymo 2 straipsnio sąvokų apibūdinimais bei protingumo kriterijais. Interesų konflikto situacijos hipotetiškumas negali būti laikomas absoliučiu. Analizuojant tokios situacijos atsiradimą, kiekvienu atveju vertinamos konkrečios aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad tikimybė atsirasti interesų konfliktui yra reali. (LVAT 2009 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-873/2009). Teismas yra nurodęs, kad aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie asmens suinteresuotumą. (2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Kiekvienu atveju turi būti nustatytas tiesioginis ir akivaizdus interesų konfliktas. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atveju taptų neįmanoma jo vykdyti.
Taigi, kiekvienu atveju privalu identifikuoti konkrečias aplinkybes:
– ar sprendimas, kurį rengiant, svarstant ar priimant asmuo dalyvauja, iš tiesų yra akivaizdžiai ir tiesiogiai susijęs su konkrečiais jo ar jam artimo asmens privačiais interesais.
– ar asmuo iš tiesų dalyvauja bent viename iš sprendimo (susijusio su jo ar jam artimo asmens privačiais interesais) priėmimo procedūros etapų.
Įstatyme svarbiausias interesų konflikto požymis yra galimybė dalyvauti bent viename iš sprendimų priėmimo etapų. Kurių turinys ar/ir pasekmės gali būti siejamos su privačius interesus deklaruojančio asmens privačiais interesais, etapų.
Tarp pretendento į pareigas, direktoriaus vadovaujamoje institucijoje ir jam artimo asmens (direktoriaus pavaduotojo) nebūtų tiesioginio pavaldumo santykių. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo situaciją vertinti kaip tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą.
Jeigu vykdant pareigas, asmuo turės dalyvauti rengiant ar priimant sprendimus, susijusius su jam artimu asmeniu, atsiras reali interesų konflikto situacija.
Įstatymo 22 straipsnis prievolę kontroliuoti, kaip vykdomos Įstatymo nuostatos, paveda atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų atstovams. Tik direktoriaus pavaduotojo darbdavys gali nuspręsti, ar galimas interesų konflikto sprendimas netrukdys vykdyti jam pavestų funkcijų.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.