Klausimas

Ar ministro paskirti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai nepažeistų Įstatymo reikalavimų, jeigu priimtų ar dalyvautų rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie yra susiję su biudžetine įstaiga, kurioje šie asmenys anksčiau dirbo?

Atsakymas

Atsakant į klausimą pabrėžtina, kad buvusi darbovietė nėra savaime interesų konfliktą keliantis objektas.

Interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad privatūs interesai – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas, atsiradęs deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

Be to, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime jo dar nelemia, tik apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo buvusius ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti.

Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (esant reikalui parengti ar priimti konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), sudarančių prielaidas interesų konfliktui kilti, jos kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422-10).

Interesų konfliktas negali būti hipotetinis, – jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Taigi, kaip minėta, interesų konfliktas turi būti aiškiai ir tiesiogiai susijęs su asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu priimant sprendimus.

Todėl privačius interesus deklaruojančiam asmeniui interesų konfliktą gali sukelti dalyvavimas svarstant, rengiant ar priimant sprendimus, susijusius su savo veiklos ar jos rezultatų buvusioje darbovietėje vertinimu. Taip pat interesų konfliktas gali kilti, jei minimą darbuotoją su buvusia darboviete ar jos vadovu sieja kiti faktiniai privatūs interesai.

Tik tokiais atvejais buvusi darbovietė ar jos vadovas privačių interesų deklaracijoje gali būti nurodomi kaip interesų konfliktą keliančios aplinkybės ir atsiranda prievolė nusišalinti nuo dalyvavimo svarstant, rengiant ar priimant su jais susijusius sprendimus.

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.

 Sužinoti daugiau