Klausimai
Prašoma Komisijos pateikti:
- rekomendacijas ir galimus sprendimo būdus kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis miesto vietos veiklos grupė (VVG) narių nusišalinimo miesto VVG vadovas arba jo įgaliotas asmuo galėtų nepriimti, taip užtikrinant kvorumo ir teisėto sprendimų priėmimo mechanizmus, bet nepažeidžiant skaidrumo principo;
- aiškias gaires ir rekomendacijas, kurios leistų miestų VVG skaidriai ir teisėtai priimti sprendimus net ir tokiose situacijose, kai dauguma narių yra priversti nusišalinti.
Atsakymai
Vadovaujantis teisiniu reguliavimu, rekomendacijų ir nuomonės teikimas kitų nei nurodyta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, teisės aktų įgyvendinimo klausimais nepatenka į Komisijos įgaliojimų ribas. Taigi, Komisija nėra įgaliota teikti nuomonę ir rekomendacijas dėl Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo taisyklėse (Taisyklėse) ar kituose norminiuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių privačių interesų deklaravimą ir pareigą nusišalinti, taikymo.
Interesų derinimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privačių interesų deklaravimą ir pareigą nusišalinti esant interesų konflikto situacijai taikytinos:
- miesto VVG vadovui,
- pirkimų komisijų nariams,
- vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus asmenims,
- perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams,
- viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto,
- koncesijos iniciatoriams
Tačiau jeigu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį miesto VVG yra priskirtina perkančiajai organizacijai arba pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 4 straipsnį miesto VVG yra perkantysis subjektas, jiems dalyvaujant pirkimų procedūrose.
- Kitiems asmenims (bendruomeninių organizacijų ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovams, asocijuotų verslo struktūrų ir (ar) įmonių atstovams) dalyvaujantiems rengiant ir priimant sprendimus, susijusius su vietos plėtros projektų naudos ir kokybės vertinimu, vietos plėtros projektų atranka ir (ar) vietos plėtros strategijos įgyvendinimu ir kt., VVG visuotinio narių susirinkimo ir kolegialaus valdymo organo nariams Interesų derinimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios privačių interesų deklaravimą ir pareigą nusišalinti netaikytinos, kadangi šie asmenys nepatenka į Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintą deklaruojančių asmenų apibrėžtį.
Pažymėtina, kad Interesų derinimo įstatymo nuostatos taikytinos ir miesto VVG veikloje dalyvaujantiems asmenims, kurie yra vietos valdžios atstovai, tačiau tik šiems asmenims einant pareigas, dėl kurių jie privalo deklaruoti privačius interesus. Pavyzdžiui, jeigu asmuo eina savivaldybės tarybos nario pareigas arba savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pareigas ir yra deleguojamas į miesto VVG kaip vietos valdžios atstovas.
Atsižvelgdama į prašymą pateikti nuomonę ir rekomendacijas, kurios leistų miesto VVG skaidriai ir teisėtai priimti sprendimus net ir tokiose situacijose, kai dauguma narių yra priversti nusišalinti, Komisija teikia siūlymus dėl galimų sprendimo būdų, remdamasi:
- Interesų derinimo įstatymo nuostatose įtvirtintais bendraisiais viešųjų ir privačių interesų derinimo bei veiklos skaidrumo principais, kuriuos, taikydamos pagal analogiją, miesto VVG galėtų įdiegti savo veikloje valdydamos interesų konfliktų situacijas;
- geriausiomis interesų konfliktų situacijų valdymo praktikomis nustatant, įvertinant ir valdant interesų konfliktų rizikas.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju vertinant ar asmeniui atliekant pareigas (dalyvaujant priimant sprendimą) kyla interesų konflikto situacija ir atsiranda pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo priimant sprendimą, galintį sukelti viešųjų ir jo privačių interesų konfliktą, būtina įvertinti, ar asmens veiksmai atliekant pareigas ar vykdant pavedimą yra tiesiogiai veikiami jo privataus intereso. Prielaida, kad asmens veiksmai (sprendimai) gali būti veikiami esamų ar bus paveikti ateityje atsirasiančių jo privačių interesų nėra pakankamas pagrindas interesų konflikto situacijai identifikuoti. Tai reiškia, kad privatus interesas turi būti aiškus ir tiesioginis.
Privataus intereso šaltiniai neatsiejami nuo Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnyje pateikiamo deklaruotinų duomenų sąrašo. Interesų derinimo įstatymo nuostatų požiūriu reikšmingomis tampa su asmens darboviete ir einamomis pareigomis ar statusu susijusios aplinkybės (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ryšiai su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), asmens ir jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse, leidžiančios daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai, narystės ar (ir) einamos pareigos juridiniuose asmenyse ir kiti konkrečiai Interesų derinimo įstatyme neįvardyti duomenys (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visos šios aplinkybės gali būti tapatinamos su privačiu interesu, galinčiu tapti interesų konflikto deklaruojančio asmens tarnybinėje veikloje priežastimi.
- Atsižvelgiant į miesto VVG struktūros ir veiklos ypatumus, nusišalinimo priėmimo/nepriėmimo modelį siūlytina detalizuoti.
Kadangi atsakomybė už interesų konfliktų valdymą ir sprendimų nešališkumą tenka miesto VVG vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, Komisija, remdamasi gerosios praktikos pavyzdžiais valdant interesų konfliktų situacijas, siūlo miesto VVG vadovui jo ir kitų VVG narių nusišalinimo tvarką įtvirtinti miesto VVG vidaus dokumente, išdėstant aiškią veiksmų seką kas, kaip ir kokiam subjektui nusišalina nuo pareigų atlikimo, jeigu tektų vykdyti su privačiais interesais susijusias užduotis (priimti sprendimus):
- pavyzdžiui, miesto VVG vadovas nusišalina sprendimo priėmime dalyvaujantiems asmenims; VVG vadovui pareiškus nusišalinimą, nušalinimo priėmimo (nepriėmimo) klausimą tuomet išsprendžia kiti VVG nariai, dalyvaujantys sprendimo priėmime. Analogišką nusišalinimo tvarką siūlytina taikyti ir tais atvejais, kai sprendimus priima kolegialus VVG organas. Pažymėtina, kad dėl kiekvieno sprendimo priėmime dalyvaujančio asmens nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) turėtų būti sprendžiama (balsuojama) atskirai. Vidaus dokumente siūlytina taip pat nurodyti dėl kokių asmenų nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) sprendimą priima VVG vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Jeigu susidarytų nurodyta situacija, kai keli ar net visi VVG nariai, dalyvaujantys sprendimo priėmime, pareikštų nusišalinimą ir būtų apribotos galimybės priimti sprendimus, asmens nusišalinimas gali būti nepriimamas vadovaujantis analogiškais nustatytiems VTEK kriterijais, ir jam pavedama toliau vykdyti pareigas, taip užtikrinant miesto VVG funkcijų vykdymo tęstinumą ir būtinų sprendimų priėmimą. Šiuos kriterijus siūlytina nustatyti ir įtvirtinti VVG vidaus dokumente laikantis nuostatos, kad sprendimo priėmimo procedūroje VVG nariai gali dalyvauti veikdami interesų konflikto situacijoje tik tokiu atveju, kai esant nepakankamai balsų nelieka galimybės priimti sprendimą.
Klausimas Nr. 1
Klausiama, ar galima apjungti nusišalinimo mechanizmą.
Atsakymas
Nusišalinimo procedūrą, kai asmuo pateikia išankstinį nusišalinimą dėl visų jam interesų konfliktą galinčių kelti aplinkybių ir nusišalinimas yra priimamas, siūlytina aprašyti VVG vidaus dokumente. Tačiau šiuo atveju įžvelgtina rizika, kad jeigu priimant sprendimą kvorumas nesusidarys, nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) klausimą tektų nagrinėti iš naujo, priešingu atveju sprendimas gali būti nepriimtas.
Klausimas Nr. 2
Ar būtų įmanoma priimti nuolat galiojantį sprendimą dėl nusišalinimo nepriėmimo, kad nereikėtų nuolat kartoti analogiškos procedūros. Paskelbus vieną kvietimą gali susidaryti situacija, kai tas pats asmuo turi nusišalinti 3 kartus, t. y. priimant sprendimą dėl kriterijų patvirtinimo, vertinant vietos plėtros projektų įgyvendinimo planus (mažiau tikėtina, bet visko gali būti) ir sudarant vietos plėtros projektų įgyvendinimo planų sąrašą ir tokių asmenų gali būti ne vienas.
Atsakymas
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas pareikštas nusišalinimas turėtų būti nagrinėjamas individualiai, įvertinant visas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes. Todėl tokios interesų konflikto valdymo priemonės kaip nuolat galiojančio sprendimo dėl nusišalinimo nepriėmimo taikymas nerekomenduojamas.
Pabrėžtina, kad Komisija teikia nuomonę tik dėl bendrųjų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Konkretūs deklaruojančių asmenų privatūs interesai ar jų veiklos aplinkybės nustatomi atlikus atitinkamą individualų vertinimą (tyrimą). Teikdama šią nuomonę, Komisija vadovaujasi tik pateiktu situacijos aprašymu ir papildomų faktinių duomenų nerenka bei netikrina, todėl jokios kitos aplinkybės jai nėra žinomos. Dėl to pateikta nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio ir gali kisti, jeigu paaiškėtų kitos, VTEK žinion nepateiktos aplinkybės.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.