Klausimas

Deklaruojantis asmuo eina atitinkamos Tarnybos skyriaus vedėjo, laikinai vykdančio departamento direktoriaus funkcijas, pareigas. Nurodoma, kad pastarųjų vienerių metų laikotarpiu yra tiesiogiai rengęs ir svarstęs su dukterinių bendrovių veiklos priežiūra ir kontrole susijusius klausimus. Tačiau deklaruojančio asmens darbovietė neprižiūri šių patronuojančios bendrovių.  

Klausiama, ar deklaruojantis asmuo galėtų įsidarbinti šiuose patronuojančiuose bendrovėse. 

Atsakymas

Įstatymo IV skirsnyje išdėstyti apribojimai pasibaigus tarnybai. Šio įstatymo 15 straipsnyje numatomi apribojimai įsidarbinti po to, kai asmuo nustoja eiti Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas. Tai yra, jeigu asmuo per paskutinius vienus darbo metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Ar sprendė kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas, vienerius metus negali eiti pareigų Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnyje įvardytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 

Įstatymo 15 straipsnyje nurodyti apribojimai dirbti šiuo konkrečiu atveju deklaruojančiam asmeniui nebūtų taikomi. 

 Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įmonių grupė apibrėžiama kaip patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės. Dukterinės ir patronuojančios įmonės sąvokos suprantamos per patronuojančios įmonės poveikio dukterinei įmonei vertinimą. Todėl dukterine laikoma įmonė, kuriai kita įmonė gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį. O patronuojančia laikoma  įmonė, kuri kitai įmonei gali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnis). Įsteigus dukterinę įmonę, jos steigėjas tampa dukterinės įmonės dalyviu, kuriam taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 dalies nuostata. Kuri nustato, kad  juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Taip pat išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. 

Taigi, nors įmonių grupės sistema lemia koordinuotą grupės valdymą ir kapitalo koncentraciją ties vienarūše ar skirtingo pobūdžio veikla, teisine prasme ją sudarantys subjektai suprantami kaip atskiri juridiniai asmenys. Kadangi Įstatymo 15 straipsnyje numatyti apribojimai siejami su konkretaus juridinio asmens veiklos priežiūra, kontrole ar sprendimų dėl lėšų skyrimo priėmimu, aptariamu atveju apribojimai dirbti patronuojančiose bendrovėse nebūtų taikomi.

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma. 

  Sužinoti daugiau