Situacija
Buvęs Įstaigos darbuotojas, dirbęs pagal darbo sutartį, kaip tiekėjas pateikė pasiūlymą Įstaigos paskelbtame viešajame pirkime, susijusiame su programinės įrangos konsultacinių paslaugų pirkimu.
Nurodoma, kad darbuotojas ėjo skyriaus Įstaigoje patarėjo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas ir privačius interesus deklaravo pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktą.
Klausiama, ar atlikdamas tokius veiksmus darbuotojas nepažeidė Įstatymo nuostatų ir ar Įstaigos viešojo pirkimo komisija neprivalėtų atmesti gauto jo pasiūlymo.
Atsakymas
Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas, eidamas pareigas Įstaigoje, privačius interesus deklaravo pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktą, jam Įstatymo nuostatos (pareiga deklaruoti bei Įstatymo 11 ir 13 straipsniai) buvo taikomos tol, kol jis ėjo šias pareigas. Įstatymo ketvirtajame skirsnyje reglamentuoti apribojimai pasibaigus tarnybai (tarp jų ir atstovavimo apribojimas) taikomi tik asmenims, kurie nustoja eiti Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas. Kadangi, darbuotojas, dirbdamas Įstaigoje tokio statuso neturėjo, jam baigus darbą joje, Įstatyme nustatyti draudimai ar apribojimai nebetaikomi.
Taigi, Komisijos nuomone, nurodomi darbuotojo veiksmai, kai jis, baigęs darbą Įstaigoje, kaip tiekėjas pateikė pasiūlymą paskelbtame viešajame pirkime, negalėtų būti laikomi Įstatymo nuostatų pažeidimu.
Situacija
Įstaigos atitinkamo skyriaus vedėjas yra laikomas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, jis taip pat yra Įstaigos viešojo pirkimo komisijos narys.
Nurodoma, kad pirmoje klausimo dalyje nurodytas darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį Įstaigoje ėjo pareigas vedėjo vadovaujamame padalinyje.
Klausiama, ar vedėjas turėtų nusišalinti nuo darbo viešojo pirkimo komisijoje svarstant aukščiau minėto darbuotojo pateiktą tiekėjo pasiūlymą.
Atsakymas
Vien tik nurodoma aplinkybė, jog Įstaigos atitinkamo skyriaus vedėjas yra buvęs darbuotojo, dirbusio pagal darbo sutartį bendradarbis (vadovas), savaime nereiškia, kad vedėjas, viešojo pirkimo komisijos darbe spręsdamas klausimus, susijusius su savo buvusiu kolega, jau veiks interesų konflikto situacijoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog kiekvienu atveju pripažįstant, kad buvo veikta interesų konflikto situacijoje, reikia aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą.
Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ir mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie asmens galimai turėtą ar ateityje turėsimą suinteresuotumą (2013 m. liepos 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1533/2013).
Jeigu šių asmenų nesieja privataus pobūdžio ryšiai, t. y. pavyzdžiui, sudaryti sandoriai, sutartys, kiti įsipareigojimai, teisminiai ginčai, nepalaikoma artima draugystė (bendravimas šeimomis, bendros atostogos, šventės) ir pan., Komisijos nuomone, nebūtų pagrindo teigti, jog Įstaigos skyriaus vedėjas turėtų teikti nusišalinimą nuo darbuotojo pateikto tiekėjo pasiūlymo vertinimo.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.