- Situacija
Buvęs Ministerijos darbuotojas1 dirbęs pagal darbo sutartį kaip tiekėjas pateikė pasiūlymą Ministerijos paskelbtame viešajame pirkime, susijusiame su programinės įrangos konsultacinių paslaugų pirkimu.
Nurodoma, kad darbuotojas1 Ministerijoje ėjo skyriaus patarėjo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas ir privačius interesus deklaravo pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktą.
Klausiama, ar atlikdamas tokius veiksmus darbuotojas nepažeidė Įstatymo nuostatų ir ar Ministerijos viešojo pirkimo komisija neprivalėtų atmesti gauto jo pasiūlymo.
Atsakymas
Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas1, eidamas pareigas Ministerijoje, privačius interesus deklaravo pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktą, jam Įstatymo nuostatos (pareiga deklaruoti bei Įstatymo 11 ir 13 straipsniai) buvo taikomos tol, kol jis ėjo šias pareigas. Įstatymo ketvirtajame skirsnyje reglamentuoti apribojimai pasibaigus tarnybai (tarp jų ir atstovavimo apribojimas) taikomi tik asmenims, kurie nustoja eiti Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas. Kadangi, darbuotojas, dirbdamas Ministerijoje tokio statuso neturėjo, jam baigus darbą Ministerijoje, Įstatyme nustatyti draudimai ar apribojimai nebetaikomi.
Taigi, Komisijos nuomone, nurodomi darbuotojo veiksmai, kai jis, baigęs darbą Ministerijoje, kaip tiekėjas pateikė pasiūlymą SADM paskelbtame viešajame pirkime, negalėtų būti laikomi Įstatymo nuostatų pažeidimu.
- Situacija
Ministerijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjas – darbuotojas2 yra laikomas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, jis taip pat yra Ministerijos viešojo pirkimo komisijos narys.
Nurodoma, kad darbuotojas1 Ministerijoje ėjo pareigas darbuotojo2 vadovaujamame padalinyje. Klausiama, ar darbuotojas2 turėtų nusišalinti nuo darbo viešojo pirkimo komisijoje svarstant darbuotojo1 pateiktą tiekėjo pasiūlymą.
Atsakymas
Vien tik nurodoma aplinkybė, jog darbuotojas2 yra buvęs darbuotojo1 bendradarbis (vadovas), savaime nereiškia, kad darbuotojas2, viešojo pirkimo komisijos darbe spręsdamas klausimus, susijusius su savo buvusiu kolega, jau veiks interesų konflikto situacijoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog kiekvienu atveju pripažįstant, kad buvo veikta interesų konflikto situacijoje, reikia aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ir mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie asmens galimai turėtą ar ateityje turėsimą suinteresuotumą (2013 m. liepos 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1533/2013).
Taigi, jeigu šių asmenų nesieja privataus pobūdžio ryšiai, t. y. pavyzdžiui, sudaryti sandoriai, sutartys, kiti įsipareigojimai, teisminiai ginčai, nepalaikoma artima draugystė (bendravimas šeimomis, bendros atostogos, šventės) ir pan., Komisijos nuomone, nebūtų pagrindo teigti, jog darbuotojas2 turėtų teikti nusišalinimą nuo darbuotojo1 pateikto tiekėjo pasiūlymo vertinimo.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.