Klausimas
Nurodoma, kad Įstaiga teikia platų elektroninių paslaugų spektrą, skirtą palengvinti mokesčių mokėtojų sąveiką su institucija ir optimizuoti mokesčių administravimą.
Įstaiga atlieka daugybę skirtingų funkcijų, o siekiant užtikrinti veiklos efektyvumą ir skaidrumą, dažnai tam tikros procedūros yra atskiriamos, kaip antai: deklaracijos pateikiamos per bendras sistemas, tačiau jų tikrinimas gali būti automatizuotas arba atliekamas tam tikro skyriaus specialistų, kurie nesusiję su deklaracijų pateikimu; permokų grąžinimą bei skolų išieškojimą taip pat vykdo skirtingi Įstaigos struktūriniai padaliniai.
Įstaigoje dauguma procedūrų yra automatizuotos, t. y. sistemos pačios registruoja bei paskirsto prašymus pagal nustatytus kriterijus. Automatizuota sistema užtikrina, kad prašymai būtų nagrinėjami remiantis nustatytais kriterijais ir procedūromis, o ne asmeniniais sprendimais ar subjektyviu vertinimu, prašymai automatiškai paskirstomi atsakingiems specialistams, remiantis jų darbo krūviu ir kompetencija, o ne asmeniniais ryšiais ar simpatijomis, todėl nėra galimybės, kad tam tikro asmens pateiktas prašymas/paklausimas/deklaracija taps prioritetinis, nei kitų asmenų.
Siekiant kuo didesnio, lengvesnio ir prieinamo asmenų, įgyvendinančių teisės aktais nustatytas pareigas, pasinaudojimo teikiamomis el. paslaugomis, Įstaigos elektroninėse sistemose yra įdiegti funkcionalumai, kuomet fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas prisijungęs prie įstaigos elektroninių sistemų gali sukurti atstovavimo sutartį kitam asmeniui ir taip suteikti visas ar dalį teisių, kurios reikalingos elektroninės paslaugos gavėjo vardu užsakant ir/ar gaunant elektronines paslaugas (pvz.: teikti deklaracijas, el. būdu teikti/gauti dokumentus, įsigyti/pratęsti verslo liudijimus, registruotis pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju, pateikti prašymus grąžinti (įskaityti) mokesčio permokas (skirtumus) ir kt.).
Prašoma Komisijos pateikti nuomonę, ar Įstaigos valstybės tarnautojas, prisijungdamas prie Įstaigos sistemos kaip kito asmens atstovas ir pateikdamas/peržiūrėdamas deklaracijas/dokumentus/ duomenis, t. y. padedantis įgyvendinti atstovaujamam asmeniui teisės aktų nustatytus privalomus atlikti veiksmus (pateikti ar patikslinti deklaracijas, įsigyti ar pratęsti verslo liudijimą, pateikti privalomus dokumentus ar kitas formas, susipažinti su gauta informacija ir kt.), tačiau neginantis atstovaujamo asmens interesų Įstaigoje, pažeistų Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą reglamentavimą.
Atsakymas
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas atstovauti, Komisijos nuomone, išplaukia iš Įstatymo tikslo – sudaryti sąlygas atskleisti deklaruojančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Interesų atstovavimo ir gynimo paslaugos savo prigimtimi yra tokios, už kurias įprasta atsiskaityti arba kitaip atsidėkoti, moraliai įsipareigoti, jausti dėkingumą ir pan. Draudimas atstovauti ir ginti fizinių ar juridinių asmenų interesus nereikalauja įrodyti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo – pats privataus fizinio ar juridinio asmens interesų atstovavimas ir gynimas institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba (ar atitinkamai bet kurioje įstaigų sistemos įstaigoje, jei įstaiga priklauso įstaigų sistemai), šiam asmeniui gali kelti interesų konflikto riziką ir prielaidas korupcijai plisti.
Atkreipiame dėmesį, kad Įstatyme nėra apibrėžtos šio įstatymo 12 straipsnyje vartojamos sąvokos. Įvertinusi kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas ir teismų formuojamą praktiką, Komisija siūlo vadovautis šiomis sąvokų sampratomis: atstovauti – veikti kieno vardu, įgaliojimu (https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas ). Atstovavimu ir teisės teorijoje, ir civiliniuose teisiniuose santykiuose pripažįstamas teisių ar pareigų įgyvendinimas per atstovą, kuris už atstovaujamąjį asmenį atlieka tam tikrus teisinius veiksmus.
Atstovavimas kartu yra ir teisinis santykis, kai vienas asmuo, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, kito asmens vardu ir interesais atlieka tam tikrus procesinius (procedūrinius) ir kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus. Atstovavimu laikomas vieno asmens (atstovo) sandorio sudarymas kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tuo tiesiogiai sukuriant, pakeičiant ar panaikinant atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 1 dalis).
Pabrėžtina, kad Įstatyme nenustatomas konkretus atstovavimo įforminimo (raštu ar pan.) bei atstovavimo būdas – fizinis ar nuotolinis, atlygintinas ar neatlygintinas. Į interesų atstovavimo ir gynimo įforminimo būdą neatsižvelgiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje – vertinami valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmai, o ne interesų atstovavimo įforminimo būdas (LVAT adm. byla Nr. A(8)-1470-05). Taigi Komisijos nuomone, atstovavimas turėtų būti suprantamas kaip bet koks teisinis veiksmas (įskaitant ir interesų gynimą), atliekamas kito asmens (fizinio ar juridinio) vardu.
Pabrėžtina, kad konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies išimtį taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, Komisija teikia nuomonę, kad nurodytoje situacijoje Įstaigos valstybės tarnautojo veiksmai, kai jis prisijungęs prie Įstaigos sistemos kaip kito asmens atstovas ir pateikdamas/peržiūrėdamas deklaracijas/dokumentus/duomenis, jeigu jam nėra pritaikyta aukščiau aptarta Įstatymo išimtis, galėtų būti laikytini pažeidžiančiais Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma