Situacija
Valstybės valdoma akcinė bendrovė (toliau – Bendrovė) vykdo valstybės valdomos finansavimo įstaigos funkcijas ir įgyvendina teisės aktuose nustatytas veiklas. Vadovaudamasi valstybės valdomos finansavimo įstaigų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, bendrovė teikia dotacijas ir (ar) subsidijas, kuriomis prisidedama prie jos administruojamų skatinamųjų finansinių priemonių įgyvendinimo.
Siekdama efektyvesnio kapitalo panaudojimo, spartesnio sprendimų priėmimo ir platesnio finansinių priemonių spektro verslui bei strateginiams projektams, atsakinga valstybės institucija inicijavo bendrovės veiklos modelio atnaujinimą. Numatyta, kad bendrovė veiks pagal kredito įstaigoms taikomus priežiūros reikalavimus.
Teisės aktuose nustatyta, kad bendrovės vadovas gali būti valdymo organų narys. Bendrovėje vadovas taip pat eina valdybos pirmininko pareigas, o dalis valdybos narių yra bendrovės darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Klausimai
1. Ar Bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariai laikytini valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenims pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 10 punktą ir jiems taikomi apribojimai pasibaigus tarnybai?
2. Ar pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 11 punktą asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus:
- tik Bendrovės darbuotojai, kuriems valdyba suteikia įgaliojimus priimti sprendimus ir pasirašyti dokumentus, susijusius su dotacijų (pvz. techninei pagalbai ir pan.) (ne)suteikimu ir sąlygų pakeitimu, taip pat su kompensacijų (pvz. sumokėtų palūkanų, garantijos atlyginimo, darbo užmokesčio ir pan.) (ne)suteikimu ir sąlygų pakeitimu;
- visi Bendrovės darbuotojai, kurie dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant įvairius sprendimus, organizuojant ir prižiūrint veiklą, susijusią su Bendrove įgyvendinamomis dotacijų ir (ar) subsidijų finansinėmis priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad ši veikla vykdoma pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą?
3. Ar taikant Įstatymo 15 straipsnyje nustatytą atvėsimo laikotarpį esminę reikšmę turi galutinių sprendimų priėmimas, ar pakanka dalyvavimo sprendimų rengimo ir (ar) vertinimo procese?
Aktualus teisinis reguliavimas
Dėl Įstatymo taikymo subjektų
Uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vadovams ir jų pavaduotojams taikomas visos apimties Įstatymas (2 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Šie asmenys priskiriami valstybinėje tarnyboje pareigas einantiems asmenims.
Kita kategorija subjektų – deklaruojantys asmenys – įgyja dalį Įstatyme numatytų pareigų. Tokiems asmenims priskiriami bendrovių stebėtojų tarybų bei valdybų nariai, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai. Pastariesiems taikomos tik privačių interesų deklaravimą reglamentuojančios nuostatos, taip pat Įstatymo 11 straipsnio nuostatos dėl interesų konflikto situacijų valdymo ir 13 straipsnyje numatyti dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimai (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
Minėtosios Įstatymo nuostatos (privačių interesų deklaravimas, interesų konflikto valdymas ir dovanų bei paslaugų priėmimo apribojimai) gali būti taikomos ir kitiems viešojo sektoriaus subjektų darbuotojams, kurių pareigų sąrašą tvirtina institucijos ar įstaigos vadovas, suderinęs su VTEK. Į šį sąrašą gali būti įtraukiamos pareigos, kurioms priskirtos funkcijos yra susijusios su valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšų valdymu, valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, administracinių sprendimų rengimu bei priėmimu ar viešųjų paslaugų teikimu (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 13 punktas).
Remiantis Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 11 punktu, einantiems pareigas valstybinėje tarnyboje priskiriami ir kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus. Įstatyme numatytas pareigas ir apribojimus jie įgytų tais atvejais, jeigu vykdomos tarnybinės funkcijos apimtų bent vieną viešojo administravimo sričių – administracinį reglamentavimą, administracinių sprendimų priėmimą, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūrą, administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą.
Dėl Įstatyme nustatytų apribojimų pasibaigus tarnybai
Valstybinėje tarnyboje pareigas einančių asmenų kategorijai vienus metus taikomi Įstatymo IV skirsnyje numatyti apribojimai pasibaigus tarnybai.
Apribojimai dirbti (Įstatymo 15 straipsnis):
Jeigu asmuo, eidamas pareigas valstybinėje tarnyboje, per paskutinius vienus darbo metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienus metus tokiame juridiniame asmenyje negali įsidarbinti.
VTEK konkrečiais atvejais, gavusi asmens prašymą, gali priimti sprendimą dėl minėto apribojimo dirbti taikymo išimčių, jeigu tai neprieštarauja Įstatymo paskirčiai ir kitiems tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantiems teisės aktams (Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).
Apribojimai sudaryti sandorius (Įstatymo 16 straipsnis)
Asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, ar juridinis asmuo, kuriame jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų akcijų ar kitų juridinio asmens dalyvio teisių kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse, vienus metus neturi teisės sudaryti sandorių su institucija ar įstaiga, kurioje paskutinius metus dirbo, ir naudotis šios institucijos ar įstaigos teikiamomis individualiomis lengvatomis.
Minėti apribojimai netaikomi dėl sandorių, kurie buvo sudaryti anksčiau, negu asmuo pradėjo dirbti valstybinėje tarnyboje, arba yra pratęsiami, taip pat dėl sandorių, kurie sudaromi viešo konkurso būdu, ir sandorių, kurių suma per metus neviršija 5 000 eurų.
VTEK konkrečiais atvejais, gavusi asmens prašymą, gali priimti sprendimą dėl minėto apribojimo taikymo išimčių, kai apribojimų taikymas gali pakenkti visuomenės ar valstybės interesams (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
Apribojimai atstovauti (Įstatymo 17 straipsnis)
Apribojimas atstovauti buvusioje darbovietėje – asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams asmenims (išskyrus atstovavimą Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu) ar juridiniams asmenims toje institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis paskutinius vienus metus dirbo, o jei įstaiga, kurioje jis paskutinius metus dirbo, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje šios įstaigų sistemos įstaigoje.
Apribojimas atstovauti tarnybiniais klausimais – asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijose ir įstaigose klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms pareigoms.
VTEK konkrečiais atvejais, gavusi asmens prašymą, gali priimti sprendimą dėl minėtų apribojimų atstovauti taikymo išimčių, kai apribojimų taikymas gali pakenkti visuomenės ar valstybės interesams (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
Situacijos vertinimas ir VTEK siūlymai
(i) Ar Bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariai laikytini valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenims pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 10 punktą?
Bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariai priskiriami deklaruojančių asmenų kategorijai, kuriems taikoma dalis Įstatyme numatytų pareigų ir apribojimų (privačių interesų deklaravimas, interesų konflikto valdymas ir dovanų bei paslaugų priėmimo apribojimai).
Sprendžiant Bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų narių subjektiškumo ir taikytinų Įstatymo nuostatų apimties klausimą, teisiškai reikšmingais tampa juridinis bendrovės statusas bei minėtų organų formavimo ir veiklos principai.
Bendrovės teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, kurios steigėja ir vienintelė akcininkė yra valstybė. Visų Bendrovės akcijų valdytoja – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Bendrovės akcijų suteikiamos teisės įgyvendinamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, kitų teisės aktų ir Bendrovės įstatų nustatyta tvarka.
Stebėtojų taryba sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 231 straipsniu iš 9 (devynių) stebėtojų tarybos narių, kurie atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 231 straipsnyje nustatytus bendruosius, specialiuosius ir, jeigu taikoma, nepriklausomumo reikalavimus. Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimo tvarka atitinka Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą kompetenciją ir tvarką.
Valdybos narius 4 (ketveriems) metams renka stebėtojų taryba. Valdybos ir atskirų jos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka, kompetencija bei sprendimų priėmimo tvarka atitinka Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą kompetenciją ir tvarką.
Bendrovės vadovo kompetencija, teisės ir pareigos, taip pat rinkimo ir atšaukimo tvarka atitinka Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą vadovo kompetenciją, teises ir pareigas, rinkimo ir atšaukimo tvarką.
Atsižvelgus į teisinį Bendrovės statusą, jos valdysenos formavimo bei veiklos principus, savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką, matyti, kad Bendrovė atitinka valstybės valdomos bendrovės apibrėžtį (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Kartu tai reiškia, kad bendrovėje veikiančių kolegialių priežiūros ir valdymo organų nariai yra tapatinami su Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte įvardijamais deklaruojančiais asmenimis – uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, stebėtojų tarybų ir valdybų nariai. Jiems taikoma tik dalis Įstatyme numatytų pareigų ir apribojimų – privačių interesų deklaravimas, interesų konflikto valdymas ir dovanų bei paslaugų priėmimo apribojimai. Įstatymo IV skirsnio apribojimai pasibaigus tarnybai šiuo atveju nėra taikomi.
Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės valdybos pirmininkas (bendrovės vadovas) priskiriamas valstybinėje tarnyboje pareigas einančių asmenų kategorijai, kuriems taikomas visos apimties Įstatymas. Taigi Bendrovės vadovui, be kita ko, taikomi Įstatyme numatyti apribojimai pasibaigus tarnybai.
(ii) Ar pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 11 punktą asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus:
- tik Bendrovės darbuotojai, kuriems valdyba suteikia įgaliojimus priimti sprendimus ir pasirašyti dokumentus, susijusius su dotacijų (pvz. techninei pagalbai ir pan.) (ne)suteikimu ir sąlygų pakeitimu, taip pat su kompensacijų (pvz. sumokėtų palūkanų, garantijos atlyginimo, darbo užmokesčio ir pan.) (ne)suteikimu ir sąlygų pakeitimu;
- visi Bendrovės darbuotojai, kurie dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant įvairius sprendimus, organizuojant ir prižiūrint veiklą, susijusią su Bendrovės įgyvendinamomis dotacijų ir (ar) subsidijų finansinėmis priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad ši veikla vykdoma pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą?
Atitinkamame teisės akte nustatyta, kad valstybės finansavimo funkcijas vykdantis subjektas, veikdamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, teikia dotacijas ir (ar) subsidijas, kuriomis prisidedama prie finansavimo funkcijas vykdančių subjektų įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių. Valdyba gali nustatyti atvejus, kai tam tikrus sprendimus dėl finansavimo priima pagal valdybos nustatytą kompetenciją Bendrovės vadovas, Kredito komitetas (kredito komitetai), įgalioti atsakingi asmenys.
Bendrovės darbuotojai, Bendrovės valdybos suteiktų įgaliojimų pagrindu priimantys sprendimus dėl dotacijų ir (ar) subsidijų teikimo, laikytini turinčiais viešojo administravimo įgaliojimus. Tokie darbuotojai priskiriami pareigas valstybinėje tarnyboje einantiems asmenis, kuriems taikomas visos apimties Įstatymas (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 11 punktas).
Kiti Bendrovės darbuotojai, kurie dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant įvairius sprendimus, organizuojant ir prižiūrint veiklą, susijusią su Bendrovės įgyvendinamomis dotacijų ir (ar) subsidijų finansinėmis priemonėmis, galėtų būti įtraukti į deklaruojančių asmenų sąrašą.
Į šį sąrašą įtraukiamos pareigybės, kurioms priskirtos funkcijos yra susijusios su valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšų valdymu, valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, administracinių sprendimų rengimu bei priėmimu ar viešųjų paslaugų teikimu. Pareigų sąrašą tvirtina institucijos ar įstaigos vadovas, suderinęs su VTEK (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 13 punktas). Tokiems Bendrovės darbuotojams būtų taikomos Įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo, interesų konflikto valdymo ir dovanų bei paslaugų priėmimo apribojimų.
(iii) Ar taikant Įstatymo 15 straipsnyje nustatytą atvėsimo laikotarpį esminę reikšmę turi galutinių sprendimų priėmimas, ar pakanka dalyvavimo sprendimų rengimo ir (ar) vertinimo procese?
Įstatymo 15 straipsnyje numatytas apribojimas dirbti valstybinėje tarnyboje pareigas einančių asmenų kategorijai taikomas visais atvejais. Išimtis gali nustatyti tik VTEK.
Sprendžiant, ar valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui galėtų būti taikoma numatyto apribojimo dirbti išimtis, vertinami ne tik galutiniai darbuotojo pastarųjų metų laikotarpiu priimti sprendimai. Kiekvienu atveju nagrinėjama, ar asmuo tiesiogiai rengė ir (ar) svarstė su juridinio asmens veiklos priežiūra, kontrole ar turtu susijusius klausimus – įvertinamas sprendimų turinys, asmens pareigų pobūdis, tarnybinės (darbo) funkcijos bei atsakomybės mastas, ir priimami labiausiai viešąjį interesą atitinkantys VTEK sprendimai.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.