Klausimas
Departamente siekiama nustatyti, ar Departamento komisijai nustatant parduoti ketinamų tarnyboje naudojamų daiktų (toliau – ir Daiktai) vertę, šios komisijos pirmininkui – tarnautojui – galimai turint tikslą juos vėliau įsigyti, nebuvo supainioti viešieji ir privatūs interesai. Ar jis nepateko į interesų konflikto situaciją ir nepažeidė Įstatymo nuostatų.
Atsakymas
Komisija pažymi, kad asmens elgesio atitiktis Įstatymo nuostatoms gali būti įvertinta tik atlikus išsamų ir visapusišką tyrimą. Šios VTEK nuomonės pateikimas nelaikytinas pranešime minimo asmens elgesio įvertinimu, nes Komisija atitinkamo tyrimo neatlieka. Spręstina iš prašymo, tokį tyrimą jau atlieka arba ketina atlikti Departamentas. Pateikiant nuomonę VTEK remiasi tik prašyme nurodytomis aplinkybėmis.
Nagrinėjamuoju atveju nurodytos šios pagrindinės faktinės aplinkybės:
- Departamento direktorius įsakymu sudarė Departamento komisiją, kuri nustatytų Departamento realizuojamų tarnybinių Daiktų vertę. Šios komisijos pirmininku skirtas Departamento atitinkamo padalinio darbuotojas yra pranešime minimas asmuo – tarnautojas;
- Komisija atliko Departamento realizuojamų Daiktų apžiūrą bei jų vertės nustatymą;
- Tarnautojas įsigijo asmeninės nuosavybės teise du Departamento parduodamus Daiktus.
Taigi, ar esant šioms aplinkybėms, šio tarnautojo elgesys vykdant Komisijos, nustačiusios Departamento realizuojamų Daiktų kainas, pirmininko tarnybines pareigas laikytinas nešališku ir ar jam nebuvo kilęs interesų konfliktas, atsižvelgiant į tai, kad vėliau jis asmeniškai įsigijo du Departamento realizuojamus Daiktus.
Atkreiptinas dėmesys
VTEK atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis administracinių teismų formuojama praktika, kiekvienu atveju konstatuojant, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, reikia aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus.
Vadovaujantis pirmiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, VTEK nuomone, siekiant nustatyti, ar tarnautojas, dalyvaudamas Departamento realizuojamų daiktų vertės nustatymo procedūrose ir po to įsigijęs kelis Departamento daiktus, nepateko į interesų konflikto situaciją ir ar jis nepasinaudojo tarnybine informacija ar pareigomis asmeninei naudai gauti, Departamentas turėtų nustatyti/atsižvelgti į šių aplinkybių visetą:
- ar Departamento realizuojamų daiktų vertės nustatymo (atitinkamų tarnybinių sprendimų priėmimo) metu Komisijos, nustačiusios daiktų vertę, pirmininkas turėjo asmeninį suinteresuotumą šiuo klausimu (pavyzdžiui, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu jis jau planavo įsigyti vieną ar kelis šių daiktų);
- koks yra laikotarpis tarp daiktų vertės nustatymo ir datos, kada tarnautojas faktiškai įsigijo kelis, galimai jo paties vertintus, daiktus (ar šio laikotarpio trukmė patvirtina/paneigia jo turėtą suinteresuotumą daiktų vertės nustatymo metu);
- ar yra duomenų, patvirtinančių, kad tarnautojas darė kokį nors poveikį daiktų vertės nustatymui (pavyzdžiui, ar jis pasisakė, ragino nustatyti mažesnę, nei rinkos vertė, daiktų kainą);
- ar įsigyti Departamento realizuojamus daiktus galėjo bet kuris asmuo, t. y. ar informacija apie Departamento realizuojamus daiktus buvo vieša (prekyba vyko viešai) ar tai buvo riboto naudojimo (tarnybinė) informacija;
- ar yra duomenų, patvirtinančių, kad tarnautojas įsigijo tarnybinius daiktus, pasinaudodamas tarnybine informacija ar tarnybinėmis pareigomis (pavyzdžiui, ar jam buvo suteiktos išskirtinės teisės – mažesnė kaina, pirmenybė įsigyjant Departamento daiktus ar kt.).
Departamentas gali vertinti ne tik pirmiau paminėtas bet ir kitas, jo nuomone, reikšmingas tarnautojo elgesio vertinimui aplinkybes. Nustačius ir kompleksiškai jas įvertinus, sprendžiama dėl atitinkamų Įstatymo nuostatų pažeidimo (nepažeidimo) konstatavimo bei tiriamo asmens elgesio įvertinimo.
Pabrėžtina, kad Komisija teikia nuomonę tik dėl bendrųjų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Konkretūs deklaruojančių asmenų privatūs interesai ar jų veiklos aplinkybės nustatomi atlikus atitinkamą individualų vertinimą (tyrimą). Teikdama šią nuomonę, Komisija vadovaujasi tik pateiktu situacijos aprašymu ir papildomų faktinių duomenų nerenka bei netikrina, todėl jokios kitos aplinkybės jai nėra žinomos. Dėl to pateikta nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio ir gali kisti, jeigu paaiškėtų kitos, VTEK žinion nepateiktos aplinkybės.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.