Situacija
Valstybės institucijos valdymo organo (valdybos) nario sutuoktinis svarsto galimybę įsidarbinti juridiniame asmenyje, kurio veiklą prižiūri minėta valstybės institucija. Sutuoktinis nebūtų šio juridinio asmens akcininkas ar valdymo organo narys, tačiau eitų padalinio vadovo pareigas pagal darbo sutartį.
Klausimai
- Ar tokio pobūdžio aplinkybė, jei sutuoktinis įsidarbintų minėtame juridiniame asmenyje-rinkos dalyvyje, reiškia pareigą valstybės institucijos valdybos nariui nusišalinti tik nuo klausimų, tiesiogiai susijusių su konkrečiu juridiniu asmeniu dalyviu (pavyzdžiui, individualių priežiūros, licencijavimo, poveikio priemonių taikymo ar kitų sprendimų dėl konkretaus subjekto), ar taip pat galėtų lemti pareigą nusišalinti ir nuo bendro pobūdžio klausimų, susijusių su visu atitinkamu juridiniu asmeniu, įskaitant kitus toje pačioje rinkoje veikiančius subjektus (galimus konkurentus)?
- Ar, vertinant pareigos nusišalinti apimtį reikšmės turi sutuoktinio (ar kito artimo asmens) ryšio su prižiūrimu subjektu pobūdis, t. y. tai, ar artimas asmuo yra subjekto savininkas, valdymo ar priežiūros organo narys, ar darbuotojas, einantis vadovaujančias arba nevadovaujančias pareigas?
Teisinės nuostatos
Įstatymas interesų konfliktą įvardija kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais (2 straipsnio 2 dalis).
Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 3 dalis).
Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje artimais asmenimis įvardijami deklaruojančiojo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.
Privataus intereso šaltiniai tapatinami su Įstatymo 6 straipsnyje pateikiamu deklaruotinų duomenų sąrašu. Įstatymo nuostatų požiūriu reikšmingomis tampa su deklaruojančio asmens arba jam artimo asmens darboviete ir einamomis pareigomis ar statusu, susijusios aplinkybės. Dalyvavimas kitų juridinių asmenų veikloje, narystė ar (ir) einamos pareigos juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose, taip pat gali būti siejamos su privačiu interesu, galinčiu tapti interesų konflikto priežastimi.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Lietuvos teismų formuojamoje praktikoje nurodoma, Įstatymo nuostatų pažeidimas negali būti įrodinėjamas prielaidomis, spėlionėmis, hipotezėmis. Aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atveju jo vykdymas taptų neįmanomas. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytas interesų konflikto požymių akivaizdumas. Taigi, interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus (pvz. LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014, 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1431-438/2019).
Valstybės institucijai vadovauja valdymo organas – valdyba. Vadovaujamas pareigas einantiems asmenims, taikomi ir aukštesni elgesio standartai. Šių asmenų elgesys privalo būti neatsiejamas nuo skaidrios, nešališkos ir objektyvios tarnybinės veiklos. Todėl svarbu ne tik valdyti tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto rizikas, bet ir vengti situacijų, keliančių abejonių dėl objektyvumo bei nešališkumo, ir galinčių pakenkti organizacijos reputacijai.
Rekomendacijos
Komisija valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesį kiekvienu konkrečiu atveju vertina individualiai, nustato konkrečias tokių asmenų veiklos aplinkybes ir detaliai tiria jų veiksmus, todėl atsakydama į prašymą pateikti rekomendaciją dėl galimos interesų konflikto situacijos valdymo esant nurodytoms aplinkybėms, teikia nuomonę tik dėl bendrųjų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Konkretūs asmeniniai valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų interesai, galbūt keliantys jiems interesų konfliktą, gali būti nustatyti tik atlikus atitinkamą tyrimą.
Atsakant į pirmąjį klausimą pažymėtina, kad Įstatymas interesų konfliktą vienareikšmiškai sieja su galimybe priimti sprendimus, kuriems daro įtaką privatūs interesai ar kurie yra sietini su privačiais interesais. Aptariamu atveju įstaigos valdybos nario artimo asmens (sutuoktinio) pareigos juridiniame asmenyje, kurio veiklą prižiūri įstaiga, galėtų būti tapatinamos su privačiu valdybos nario interesu, galinčiu sudaryti prielaidas interesų konfliktui kilti. Minėtų aplinkybių pagrindu interesų konflikto sąlygas atitinkanti situacija įstaigos valdyboje galėtų susiklostyti atsiradus būtinybei rengti, svarstyti ir (ar) priimti su privačiais valdybos nario interesais susijusius sprendimus.
Viešųjų ir privačių interesų konflikto riziką suvaldyti ir išvengti Įstatymo nuostatų pažeidimo galima būtų nusišalinant nuo interesų konfliktą keliančio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų. Tačiau sprendžiant valdybos nario nušalinimo klausimą reikėtų atkreipti dėmesį į paminėtą teismų suformuotą praktiką, jog interesų konfliktas turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Svarbu įvertinti, ar valdybos nario veiksmai atliekant tarnybines pareigas gali būti įtakojami rizikos veiksnių, galinčių sukurti tiesioginio interesų konflikto situacijas, susijusias su jo turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu priimant sprendimus dėl sutuoktinio ar kitų artimų asmenų.
Teikiamas nusišalinimas yra pagrįstas, jeigu svarstomas klausimas yra tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su jį teikiančio asmens ar jam artimų asmenų privačiais interesais (t. y. valdybos narys ar jam artimas asmuo gali būti asmeniškai suinteresuotas sprendžiamo klausimo eiga ir rezultatu, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp asmeninio suinteresuotumo ir sprendimo, kurio rengime, svarstyme ar priėmime valdybos narys dalyvauja). Jeigu tiesioginio ir akivaizdaus ryšio tarp valdybos nario vykdomų pareigų ir jo privačių interesų nėra, grėsmė viešajam interesui nekyla, vien siekis vengti interesų konflikto regimybės ar prielaida, kad asmens veiksmai gali būti veikiami esamų ar bus paveikti ateityje atsirasiančių jo privačių interesų, nėra pakankamas pagrindas interesų konflikto situacijai identifikuoti. Tai reiškia, kad nusišalinimas nuo sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrų neturėtų būti perteklinis.
Apibendrinant pasakytina, kad pateiktų aplinkybių kontekste vien tai, jog valdybos nario sutuoktinis eitų padalinio vadovo pareigas juridiniame asmenyje, kurio priežiūrą vykdo valstybės įstaiga, nebūtų pakankamas pagrindas tiesioginio interesų konflikto situacijai identifikuoti.
Valdybos nariui dalyvaujant sprendimų svarstymo ir priėmimo procedūrose interesų konfliktas galėtų kilti, jeigu svarstomas ar priimamas sprendimas būtų tiesiogiai susijęs su jo naujomis sutuoktinio einamomis pareigomis, vadovaujamo padalinio veikla, sutuoktiniui sukurtų tam tikras pasekmes (atleidimą iš pareigų, darbo užmokesčio, kitų darbo sąlygų pokyčius), būtų susijęs su profesinės specializacijos ar kvalifikacijos reikalavimais, jeigu sprendimu artimam asmeniui būtų nustatomos išskirtinės darbo sąlygos, teisės ar pareigos. Susiklosčius tokiai situacijai valdybos nariui kiltų pareiga vengti interesų konflikto ir nusišalinti. Siekiant užtikrinti valstybės įstaigos valdybos priimamų sprendimų proceso sklandumą nusišalinimą siūlytina teikti iš anksto (iki sprendimo svarstymo ir priėmimo procedūrų pradžios).
Atsakant į antrąjį klausimą ir vertinant pareigos nusišalinti apimtį, Komisijos nuomone, valstybės įstaigos valdybos nario sutuoktinio (ar kito artimo asmens) ryšio su prižiūrimu subjektu pobūdis yra reikšmingas ir sietinas su galimybe daryti lemiamą įtaką šio subjekto veiklai.
Dėmesio
Atsižvelgdama į nurodytas teisines nuostatas ir išdėstytas aplinkybes, Komisija teikia rekomendaciją dėl galinčių susiklostyti interesų konflikto situacijų valdymo:
- jeigu valstybės įstaigos valdyboje priimamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su juridiniu asmeniu, kuriame pareigas eina valdybos nario sutuoktinis, bet ir su aukščiau aptartais valdybos nario sutuoktinio privačiais interesais, esant aukštai interesų konflikto kilimo rizikai būtina nusišalinti;
- jeigu valstybės įstaigos valdyboje priimamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su juridiniu asmeniu dalyviu, kurio savininkas, valdymo ar priežiūros organo narys, vadovas ar jo pavaduotojas yra valdybos nario sutuoktinis, esant aukštai interesų konflikto kilimo rizikai būtina nusišalinti;
- jeigu valstybės įstaigos valdyboje priimamas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su juridiniu asmeniu, kuriame pareigas eina valdybos nario sutuoktinis, tačiau priimamas sprendimas negalėtų būti laikomas tiesiogiai susijusiu su valdybos nario sutuoktinio privačiais interesais, nesant kitų reikšmingų aplinkybių, esant žemai interesų konflikto kilimo rizikai nusišalinti nebūtina;
- nusišalinimas nuo bendro pobūdžio klausimų, susijusių su juridiniu asmeniu, įskaitant kitus toje pačioje rinkoje veikiančius subjektus (galimus konkurentus), galėtų būti vertinamas kaip perteklinis (priimamas bendro pobūdžio sprendimas, taikomas visam subjektų ratui ir nesukuriantis išskirtinių sąlygų ar reikalavimų tam tikram juridiniam asmeniui; interesų konflikto kilimo rizika yra žema);
- be nusišalinimo, interesų konfliktus keliančioms situacijoms suvaldyti gali būti taikomos ir kitos interesų konflikto valdymo priemonės (nušalinimas nuo tarnybinių pareigų atlikimo, išankstinės rašytinės rekomendacijos nuo kokių tarnybinių pareigų asmuo privalo nusišalinti parengimas).
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.