Situacija
Organizacijos darbuotojai – asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. Apie 95 proc. jų – viešųjų pirkimų srities specialistai (viešųjų pirkimų komisijų nariai, iniciatoriai, organizatoriai, ekspertai). Šie darbuotojai privalo deklaruoti privačius interesus. Dalis darbuotojų dirba pagal darbo sutartį arba teikia paslaugas kitais pagrindais perkančiosioms organizacijoms.
Interesų konfliktų rizika organizacijos darbuotojų veikloje, atsiranda, kai darbuotojas dirba įmonėje, kuri gali tapti centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO) katalogo tiekėju. Bei, kaip tiekėjas, dalyvauti kituose CPO atliekamuose viešuosiuose pirkimuose.
Pavyzdžiui – CPO darbuotojas, dirbdamas tiekėjui, rengia tiekėjo pasiūlymą CPO el. katalogui. Ir dirbdamas CPO turi prieigą el. kataloge gauti informaciją apie viešąjį pirkimą, kuriame dalyvauja ar bet kada gali dalyvauti tiekėjas. Arba, pavyzdžiui, pats nebūdamas pirkimo komisijos nariu, bet būdamas žemesnio ar vidurinio lygio vadovu organizuoja jam pavaldžių darbuotojų, kurie yra ir pirkimų komisijos nariai, veiklą. Tokiu atveju, vien nusišalinimas nuo konkretaus pirkimo nepašalintų interesų konfliktų rizikų.
Organizacijos darbuotojai žodžiu informuojami, kad jie negali dirbti CPO tiekėjo ar galimo teikėjo įmonėje viešųjų pirkimų specialistais.
Klausimas
Klausiama, ar nuostatą, kad šios organizacijos darbuotojai negali dirbti CPO tiekėjo ar galimo tiekėjo įmonėje viešųjų pirkimų specialistais gali įtvirtinti vidaus teisės aktuose, remdamiesi Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Atsakymas
Organizacijos darbuotojai turi nusišalinti tik nuo tų klausimų, kurie susiję su jų privačiais interesais. Ne visais atvejais darbas CPO tiekėjo ar galimo teikėjo įmonėje viešųjų pirkimų specialistais savaime bus interesų konflikto priežastimi. Svarbu įvertinti:
- ar tokie darbuotojai, dirbdami įmonėje, kuri gali tapti CPO katalogo tiekėjais arba kaip tiekėjai dalyvauti kituose CPO atliekamuose viešuosiuose pirkimuose, atlikdami konkrečius veiksmus (funkcijas) CPO; turi ar gali turėti tiesioginį asmeninį turtinį ar neturtinį interesą (pavyzdžiui, 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020).
Negalima daryti išvados, kad interesų konfliktų rizika būtų siejama vien su CPO darbuotojo darbo įmonėje, kuri gali tapti CPO katalogo tiekėju. Arba, kaip tiekėjas, dalyvauti CPO atliekamuose viešuosiuose pirkimuose faktu. Kiekvienu atveju vertinant ar asmuo veikia interesų konflikto situacijoje, reikia aiškiai nurodyti, kokios aplinkybės patvirtina asmens suinteresuotumą.
Dėl išankstinių rašytinių rekomendacijų
Nurodytais atvejais, kai CPO darbuotojas dirba įmonėje, kuri gali tapti CPO katalogo tiekėju arba kaip tiekėjas dalyvauti CPO atliekamuose viešuosiuose pirkimuose, rekomenduotina atlikti interesų konflikto rizikos analizę.
T. y. įvertinus tokių darbuotojų funkcijas, jų pobūdį bei turimus privačius interesus, rekomenduotina pateikti išankstines rašytines rekomendacijas dėl interesų konflikto rizikos valdymo esant konkrečioms situacijoms. Savo ruožtu, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostata, deklaruojantis asmuo „privalo vykdyti VTEK, institucijos ar įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo jis privalo nusišalinti <…>“.
Pažymėtina, kad (sprendžiant iš pateiktos informacijos) organizacijos darbuotojams (dirbantiems pagal darbo sutartis) – viešųjų pirkimų srities specialistams Įstatymo nuostatos taikomos ne pilna apimtimi. Todėl Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos (taikomos tik valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims) negali būti teisinis pagrindas organizacijos vidaus teisės aktuose įtvirtinti bendrą draudimą visiems darbuotojams dirbti CPO tiekėjo ar galimo teikėjo įmonėje viešųjų pirkimų specialistais. Juolab, kad minėta
Įstatymo nuostata reglamentuoja ne darbo tam tikruose juridiniuose asmenyse, tačiau atstovavimo tam tikriems juridiniams asmenims ribojimą.
Tačiau savo vidaus teisės aktuose galite nustatyti ribojimus atstovauti savo darbuotojams atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus CPO bei atsakomybę už tokių ribojimų nesilaikymą.
Dėl Įstatymo 22 straipsnio:
Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 22 straipsnis pareigą kontroliuoti, kaip vykdomos Įstatymo nuostatos, paveda atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų vadovams (jų įgaliotiems atstovams). Individualų sprendimą dėl galimybės užsiimti kita veikla ar dirbti kita darbą, įvertinęs interesų konflikto rizikas, gali priimti darbdavys (jo įgalioti asmenys). Jie privalo imtis priemonių, kad privačius interesus deklaruojančių darbuotojų veikloje nebūtų galimybių interesų konfliktams ar kitiems galimiems Įstatymo pažeidimams atsirasti. Primename, kad darbdavio draudimai užsiimti papildoma veikla ar dirbti kitą darbą gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.