Atkreiptinas dėmesys, jog ši informacija yra aktuali ir Seimo nariams.
Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1, 6, 7 punktai nustato, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK, Komisija) prižiūri, kaip įgyvendinami Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (toliau – Kodeksas), teikia pasiūlymus dėl šio teisės akto nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo ir šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas; valstybės politikų elgesio kontrolės subjektų, valstybės politikų prašymu ar savo iniciatyva teikia metodinę pagalbą dėl Kodekso nuostatų įgyvendinimo; teikia metodines rekomendacijas savivaldybių tarybų etikos komisijoms ir konsultuoja šias komisijas VTEK kompetencijai priskirtų teisės aktų įgyvendinimo klausimais.
Vadovaudamasi minėtuoju teisiniu reguliavimu bei atsižvelgdama į Komisijoje gaunamų savivaldybių tarybų etikos komisijų (toliau – Savivaldybių komisijos) paklausimus dėl Kodekso nuostatų taikymo, Komisija atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu stebima situacija, kai Savivaldybių komisijos, vykdydamos joms priskirtas funkcijas, kartais nesilaiko teisės aktuose nustatytų procesinių veiksmų atlikimo ar sprendimų priėmimo imperatyviųjų terminų (dėl tyrimo pradėjimo, tyrimo atlikimo ar sprendimo priėmimo).
1. Dėl nustatytų terminų imperatyvumo
a) dėl tyrimo pradėjimo
Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Pažymėtina, kad Kodekse nėra numatyta, jog 10 dienų terminas tyrimui pradėti gali būti pratęstas arba atnaujintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. A-1029-552/2019 pasisakė, kad Kodekse nustatytas tyrimo pradėjimo terminas yra naikinamasis, jis negali būti pratęstas ar atnaujintas, o jo nesilaikymas negali būti laikomas neesminiu procedūriniu pažeidimu, nes įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Taip pat pabrėžtina, kad sprendimas dėl tyrimo pradėjimo turėtų būti priimamas nedelsiant po objektyviai pagrindžiamų aplinkybių, dėl kurių nustatytasis terminas buvo praleistas, išnykimo, kadangi Kodekse yra nustatyti terminai, per kuriuos tyrimas turi būti atliktas.
Svarbu ir tai, kad sprendimas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimą turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Stebimi atvejai, kai sprendimas nepradėti tyrimą yra motyvuojamas praleidus Kodekse nustatytą terminą tyrimui pradėti, tačiau sprendime nepateikiamos aiškios ir konkrečios aplinkybės, dėl kokių priežasčių (aplinkybių) minėtasis terminas buvo praleistas ir kaip šias priežastis reikia vertinti nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. LVAT (žr. administracinę bylą Nr. eA-396-1062/2018), nagrinėta situacija dėl priimto sprendimo nepradėti tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, kurioje pasisakyta, jog Savivaldybės komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti ir yra saistoma Savivaldybės kodekso nuostatų bei jo tikslų.
LVAT nurodė, jog Kodekso 7 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią Savivaldybės komisijoje valstybės politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas esant vienam iš pagrindų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, šios dalies formuluotę ,,gali būti pradėtas“ aiškinant sistemiškai kartu su Kodekso 4 straipsniu, kuriame apibrėžti valstybės politikų elgesio principai, darytina išvada, kad Savivaldybės komisija gali nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo, kai fizinio ar juridinio asmens skunde nėra nurodyta, kokį (kokius) konkretų (konkrečius) valstybės politikų elgesio principą (principus), konkrečią nuostatą (nuostatas) ar teisės aktuose valstybės politikui nustatytus konkrečius reikalavimus jis savo konkrečiais veiksmais ar neveikimu pažeidė. Sprendimas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo turi būti priimamas nepradėjus valstybės politiko elgesio tyrimo. LVAT (Nr. eI-2711-1047/2019) taip pat yra pasisakęs, kad Savivaldybės komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
b) dėl tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo
Pagal Kodekso 7 straipsnio 2 dalį Savivaldybės komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios, o prireikus šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Pabrėžtina, kad sprendimas pratęsti tyrimą turi būti priimtas nepraėjus trijų mėnesių laikotarpiui nuo tyrimo pradžios, jis priimamas Savivaldybės komisijos posėdyje ir fiksuojamas protokole.
Kodekso 7 straipsnio 11 dalyje nustatoma, kad Savivaldybės komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio Kodekso 9 straipsnyje nustatytus sprendimus. Tai reiškia, kad Savivaldybės komisija privalo analizuoti ir įvertinti, ar tyrimo metu surinkta medžiaga yra pakankama politiko elgesiui įvertinti ir užbaigti tyrimą. VTEK rekomenduoja tokį sprendimą priimti Savivaldybės komisijos posėdyje ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai nusprendžiama baigti tyrimą, vertinti tyrimo metu surinktus duomenis ir priimti sprendimą. Sistemiškai vertinant nurodytąjį teisinį reguliavimą akcentuotina, kad tyrimo pabaigos ir sprendimo priėmimo terminų pažeidimas tokio pobūdžio bylose laikytinas esminiu. Tokios pozicijos formuojant praktiką laikosi ir LVAT jau minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1517-525/2020. Pabrėžtina, kad tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo termino nesilaikymas, VTEK nuomone, negali būti laikomas nereikšmingu procedūriniu pažeidimu, nes įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Akcentuotina, kad dėl nustatytų terminų nesilaikymo ne tik tampa neįmanomas valstybės politikų elgesio kvalifikavimas Kodekso nuostatoms, bet ir paneigiami Kodekso tikslai didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei.
Be to, visos, Savivaldybės komisijos padarytos procesinių (procedūrinių) normų taikymo klaidos (taip pat susijusios ir su terminų nesilaikymu) ar Savivaldybės komisijos neveikimas, turėtų būti vertinamas ir taikomas tiriamojo asmens naudai. Nesant objektyvių ir pagrįstų tyrimo atlikimo ir sprendimo priėmimo terminų praleidimo priežasčių, negali būti priimami sprendimai bloginantys tiriamo asmens (Savivaldybės tarybos nario) statusą (padėtį). O tai reiškia, kad tokiu būdu sudaromos sąlygos tiriamiems asmenims išvengti jų elgesio vertinimo Kodekso nuostatoms, taip pat išvengti atsakomybės už Kodekse nustatytų imperatyvų nesilaikymą.
c) dėl terminų praleidimo pagrįstumo
Visgi atkreiptinas dėmesys, kad LVAT aiškindamas Kodekse reglamentuojamų terminų nuostatas bei praktikoje pasitaikantį jų nesilaikymą (LVAT 2019 m. birželio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1029-552/2019), atkreipia dėmesį ir į tai, ar yra duomenų, kurie patvirtintų, kad terminas buvo praleistas dėl ekstraordinarių, nuo Savivaldybės komisijos valios nepriklausiusių aplinkybių. VTEK nuomone, atitinkamos aplinkybės, kurias reikia vertinti individualiai konkrečioje situacijoje, galėtų būti laikomos objektyviomis priežastimis, dėl kurių tyrimo pradėjimo, tyrimo atlikimo ar sprendimo priėmimo terminas buvo praleistas pagrįstai.
2. Dėl sprendimų pagrįstumo
Pabrėžtina, kad Savivaldybės komisijos sprendimai ir jame pateiktas vertinimas turi būti motyvuotas ir aiškus. Nesant šių sprendimo požymių pastarųjų negalima laikyti teisėtais ir pagrįstais, todėl gali būti ginčijami ir naikinami apeliacine tvarka.
Savivaldybės komisijos sprendimams yra taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstyti viešojo administravimo principai, taip pat ir išsamumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį bei nepiktnaudžiavimo valdžia, pagal kurį viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų.
Atkreiptinas dėmesys ir į reikšmingą LVAT suformuotą praktiką, pagal kurią laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr. LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; LVAT 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (LVAT 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
Minėtosios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad esant situacijoms, kai Savivaldybės komisija, vadovaujantis Kodekso normomis, priima atitinkamus sprendimus (dėl tyrimo pradėjimo, tyrimo atlikimo, valstybės politiko elgesio teisinio vertinimo ir t.t.), pastarieji turi būti ne tik priimti nepažeidžiant Kodekse nustatytų terminų, bet taip pat – pagrįsti, motyvuoti ir išsamūs.
III. Dėl Savivaldybės komisijos nario pareigų tinkamo atlikimo
Atkreiptinas dėmesys, kad dažnu atveju Savivaldybės komisijų veikloje atitinkamų veiksmų atlikimo terminas yra praleidžiamas dėl Savivaldybės komisijos narių nedalyvavimo posėdžiuose, dėl ko nesusidaro reikalingas kvorumas sprendimams priimti. Nesant kvorumui – Savivaldybės komisijos veikla tampa negalima: komisija negali priimti Kodekse įtvirtintų sprendimų (dėl tyrimo pradėjimo, dėl asmens veikos kvalifikavimo ir t.t.), be to ši aplinkybė sudaro visas prielaidas pažeisti Kodekso terminus.
VTEK pabrėžia, kad Savivaldybės komisija privalo laikytis Kodekse nustatyto imperatyvaus teisinio reguliavimo. Be to, Savivaldybės tarybos nariai, esantys ir Savivaldybės komisijos nariais, privalo tinkamai įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnyje nustatytas Savivaldybės tarybos nario pareigas, viena kurių dalyvauti komiteto ir komisijos, kurio narys jis yra, posėdžiuose (3 punktas). Tai reiškia, kad Savivaldybės komisijos nariai negali piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais ir sąmoningai vilkinti klausimo nagrinėjimą/svarstymą Savivaldybės komisijoje, galbūt siekiant praleisti Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą 10 dienų terminą tyrimui pradėti, taip pat minėtoje normoje nustatytą tyrimo atlikimo bei sprendimo priėmimo terminą ir tokiu būdu išvengti skundžiamo Savivaldybės tarybos nario elgesio vertinimo.
Manytina, kad tinkamam Savivaldybių tarybų komisijų funkcijų atlikimui gali būti reikšmingos ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų etikos komisijoms dėl savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų narių elgesio atitikties Kodekso nuostatoms vertinimo metodinės rekomendacijos, patvirtintos 2021 m. gruodžio 15 d. VTEK sprendimu Nr. KS-348.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.