Situacijos aprašymas  

LR mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad institutų direktoriai gali dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, fiksuojamą darbo sutartyje. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams, tame pačiame institute papildomai einantiems mokslo darbuotojo pareigas, už darbą einant šias pareigas apmokama vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktų ir šio straipsnio 10–12 dalių nuostatomis.  

Ministerijos pavaldžių mokslo įstaigų vadovai, prašo leisti papildomai dirbti mokslo darbuotojo pareigose toje pačioje įstaigoje.  

Klausimai 

  1. Ar mokslo įstaigos (centro, instituto) vadovas gali dirbti papildomą darbą, t. y. ar gali būti toje įstaigoje, kuriai jis vadovauja, kartu ir mokslo darbuotoju?    
  2. Jeigu taip: 

2.1. Ar įstaigos vadovui nekyla dėl to nuolatinis viešų ir privačių interesų konfliktas?  

2.2. Ar pavaduojančiam darbuotojui, kai jis atlieka įstaigos vadovo funkcijas, nuo kurių mokslo įstaigos vadovas nusišalina (nuo sprendimų priėmimo savo paties, kaip mokslinio darbuotojo, atžvilgiu), nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas, jei pavaduojantis yra tiesiogiai pavaldus įstaigos vadovui?       

Atsakymai

  • Ar mokslo įstaigos (centro, instituto) vadovas gali dirbti papildomą darbą, t. y. ar gali būti toje įstaigoje, kuriai jis vadovauja, kartu ir mokslo darbuotoju?    

Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos direktorius, pavaduotojas priskirtini valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Jiems taikoma Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta nuostata įpareigojanti vengti interesų konfliktų ir nusišalinti.  

Įstatymo nuostatos nereglamentuoja teisės dirbti papildomą darbą toje pačioje (kitoje) įstaigoje, kurioje tarnyboje dirbantis asmuo eina pareigas. Papildomas darbas derinamas su darbu tarnyboje, kai papildomas darbas nesukelia konflikto. Arba Įstatymo nuostatų pažeidimo galima būtų išvengti nusišalinant nuo interesų konfliktą keliančio klausimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų.  

  • Ar įstaigos vadovui nekyla dėl to nuolatinis viešų ir privačių interesų konfliktas?  

Jeigu mokslo įstaigos vadovas įstaigoje kartu dirba ir mokslo darbuotoju, atsiranda tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša. Asmuo turi pareigą atlikti tiesiogines funkcijas ir privalo vengti interesų konflikto. Nuolatinis viešų ir privačių interesų konfliktas privalo būti suvaldytas Įstatyme nustatytomis priemonėmis.   

Kuriam kyla interesų konfliktas, negali pats nuspręsti, kaip konfliktas bus valdomas. Asmuo turėtų paskirti asmenį, kuris spręstų su jo privačiais interesais susijusius klausimus. Nagrinėjamu atveju interesų konfliktų situacijos, galinčios kilti įstaigų vadovų veikloje, siejamos su privačiais interesais. Sprendimus dėl interesų konfliktų situacijų valdymo turėtų priimti mokslo įstaigų vadovus į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas. 

Nurodytoje situacijoje įžvelgtina ir kita galima mokslo įstaigos  vadovo veiklos rizika, kurią galėtų lemti tam tikri mokslo įstaigos vadovo veiksmai, kurie būtų sietini su privačiais interesais. Pavyzdžiui, bandymas paveikti sprendimus, susijusius su jo privačiais interesais, jo einamomis papildomomis mokslo darbuotojo pareigomis.  

Įvertinant tai, kad įstaigos vadovui taikytini aukščiausi elgesio standartai, dėl jo veiksmų visuomenei neturi kilti nė menkiausių abejonių. Rekomenduotina vadovui papildomam darbui rinktis įstaigą, kuriai nevadovauja, jei tokios galimybės nėra, pašalinti rizikos veiksnius, sukuriančius interesų konfliktą.  

  • Ar pavaduojančiam darbuotojui, kai jis atlieka vadovo funkcijas, nuo kurių mokslo įstaigos vadovas nusišalina (nuo sprendimų priėmimo savo paties, kaip mokslinio darbuotojo, atžvilgiu), nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas, jei pavaduojantis yra tiesiogiai pavaldus mokslo įstaigos vadovui?      

Mokslo įstaigos darbuotojui, atliekančiam  įstaigos vadovo funkcijas, nuo kurių įstaigos vadovas nusišalina  ir kuris yra tiesiogiai pavaldus mokslo įstaigos vadovui, interesų konfliktas nekyla. Jeigu jo su įstaigos vadovu nesieja kiti privataus pobūdžio interesai, išskyrus tarnybinius santykius. Įžvelgtina rizika, kad sprendimus, susijusius su įstaigos vadovo papildomai einamomis darbuotojo pareigomis, priimantis jam pavaldus darbuotojas, gali būti šališkas.   

Iš pateiktos informacijos neaišku, kam pavaldus įstaigos vadovas, eidamas mokslinio darbuotojo pareigas. Jeigu vadovui pavaldūs darbuotojai vertina vadovo veiklą, jam einant papildomas pareigas, pavaldumo santykiai galimai susiję su neobjektyvumo rizika priimant sprendimus. 

Siūlymai

Proporcingai pasirenkamos interesų konfliktų valdymo priemonės leidžia kontroliuoti ir netgi panaikinti interesų konflikto situacijos rizikas. Pritaikius Įstatyme numatytas interesų konflikto valdymo priemones, rizikos veiksniai, galintys sukurti prielaidas susiklostyti interesų konflikto situacijai, galėtų būti tinkamai suvaldyti. Taip pat būtų sumažintas jų neigiamas poveikis mokslo įstaigų reputacijai. Siūlytina

  1. Mokslo įstaigos vadovui pateikus nusišalinimą nuo klausimų, susijusių su jo kitomis pareigomis toje įstaigoje, pavesti spręsti šiuos klausimus kitam asmeniui. Pavyzdžiui, mokslo įstaigos vadovo pavaduotojui.
  2. Tikrinti mokslo įstaigos vadovo pavaduotojo sprendimų, susijusių su mokslo įstaigos vadovo kitomis (mokslinio darbuotojo) pareigomis, pagrįstumą.

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.

Sužinokite daugiau