Situacija
Nurodoma, kad valstybės institucijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, įvertinę situacijas, kai jiems ar jų šeimos nariams prireikia pagalbos dėl sunkių ligų, būsto netekimo ar kitų sudėtingų gyvenimo aplinkybių, inicijavo labdaros ir paramos fondo (toliau – Fondas) steigimą.
Fondas yra nevyriausybinė organizacija ir viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – teikti labdarą valstybės institucijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, o tam tikrais atvejais – ir jų šeimos nariams.
Kadangi valstybės institucija tokio fondo steigti negali, jį įsteigė fiziniai asmenys, iš kurių buvo išrinkti Fondo valdymo organai.
Pranešėjas pažymi, kad Fondo valdymo ir administravimo funkcijas atliekantys asmenys dirba neatlygintinai, negauna jokios asmeninės finansinės naudos, o Fondo lėšos naudojamos tik jo veiklos tikslams įgyvendinti.
Nurodo, kad Fondo tikslas – teikti papildomą paramą valstybės tarnautojams ir darbuotojams tais atvejais, kai teisės aktuose numatyta materialinė pagalba nėra pakankama. Taip pat nurodo, kad Fondas įsteigtas remiantis kitų institucijų taikoma praktika. Jo veikla finansuojama iš gyventojų pajamų mokesčio dalies paramos ir savanoriškų įmokų.
Paklausėjas pažymi, kad labdaros ir paramos fonduose funkcijas gali vykdyti savanoriško darbo sutartis sudarę asmenys. Tokia praktika, yra įprasta mažesniuose labdaros ir paramos fonduose bei nevyriausybinėse organizacijose.
Klausimas
Prašoma paaiškinti, ar pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį juridinio asmens finansininko (apskaitą tvarkančio asmens) funkcijas savanoriškais pagrindais gali atlikti deklaruojantis asmuo, jeigu už šią veiklą negaunamas atlygis ir ji vykdoma ne darbo metu.
Taip pat prašoma paaiškinti, ar techninis deklaracijų, pranešimų ar kitų dokumentų pateikimas per tam skirtas elektronines informacines sistemas laikytinas atstovavimu Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies prasme.
Atsakymas
Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).
Interesų atstovavimo ir gynimo paslaugos savo prigimtimi yra tokios, už kurias įprasta atsiskaityti arba kitaip atsidėkoti, moraliai įsipareigoti, jausti dėkingumą ir pan. Draudimas atstovauti ir ginti fizinių ar juridinių asmenų interesus nereikalauja įrodyti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo – pats privataus fizinio ar juridinio asmens interesų atstovavimas ir gynimas institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba (ar atitinkamai bet kurioje įstaigų sistemos įstaigoje, jei įstaiga priklauso įstaigų sistemai), šiam asmeniui gali kelti interesų konflikto riziką ir prielaidas korupcijai plisti. Komisijos nuomone, atstovavimas turėtų būti suprantamas kaip bet koks teisinis veiksmas (įskaitant ir interesų gynimą), atliekamas kito asmens (fizinio ar juridinio) vardu.
Atsižvelgiant į paklausime nurodytą informaciją, teisinį reglamentavimą, valstybės tarnautojas gali savanoriškais pagrindais, ne darbo metu vykdyti Fondo finansininko funkcijas tiek, kiek jos nėra susijusios su atstovavimu įstaigai. Tačiau teikti deklaracijas įstaigai per Elektroninio deklaravimo sistemą ar kitu būdu veikti Fondo vardu įstaigoje, valstybės tarnautojas negali, kadangi tokių veiksmų atlikimas patektų į Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies taikymo sritį.
Pažymėtina, kad Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų apribojimų taikymui konkrečiais atvejais gali būti taikomos išimtys. Įvertinęs galimą interesų konflikto riziką, tokią išimtį turi teisę nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, valstybės tarnautojas, siekdamas vykdyti veiklą, kuri patektų į minėtų apribojimų taikymo sritį, gali kreiptis į kompetentingą subjektą dėl individualios išimties nustatymo. Sprendimas dėl tokios išimties taikymo turi būti priimamas tik įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes bei interesų konflikto kilimo tikimybę, o pats sprendimas privalo būti paskelbtas viešai, siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir visuomenės informavimą.
Klausimas
Ar minėtų Įstatymo nuostatų kontekste bei interesų konfliktų prevencijos požiūriu Fondo revizoriumi savanoriškais pagrindais gali būti įstaigoje tarnybą atliekantis valstybės tarnautojas?
Atsakymas
Įstatymo nuostatų požiūriu papildoma veikla, įskaitant revizoriaus veiklą, gali būti derinama su darbu valstybės tarnyboje tik tuo atveju, jeigu tokia veikla nesukelia interesų konflikto. Įstatymas nenustato apribojimų užsiimti papildoma veikla, tačiau interesų konflikto sąvoka siejama su situacija, kai valstybės tarnyboje einantis pareigas asmuo, atlikdamas savo funkcijas ar priimdamas sprendimus, yra veikiamas arba gali būti veikiamas savo privačių interesų.
VTEK nuomone, Fondo revizoriaus funkcijos pagal jų pobūdį yra susijusios su vidaus kontrolės ir priežiūros veikla – finansinės bei ūkinės veiklos tikrinimu, vertinimu ir išvadų teikimu, todėl paprastai nėra laikytinos kito juridinio asmens interesų atstovavimu. Atsižvelgiant į tai, įstaigos valstybės tarnautojas gali savanoriškais pagrindais eiti Fondo revizoriaus pareigas, jeigu šią veiklą vykdo ne darbo metu. Kartu pažymėtina, kad valstybės tarnautojas, eidamas tokias pareigas, privalo nuolat vertinti galimą interesų konflikto riziką, laikytis Įstatyme nustatytų pareigų vengti interesų konflikto ir nedelsiant nusišalinti nuo sprendimų ar veiksmų, galinčių jį sukelti ar sudaryti jo regimybę bei tokia veikla negali trukdyti tinkamam tarnybinių funkcijų atlikimui.
Taip pat akcentuotina, kad valstybės tarnautojas, užsiimdamas papildoma veikla, privalo laikytis ir Įstatymo 3 straipsnyje išvardintų privačius interesus deklaruojančių asmenų pareigų:
- nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti;
- nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai;
- nesinaudoti valstybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.
Klausimas
Ar interesų konfliktų prevencijos požiūriu Fondo vadovo pareigas gali eiti įstaigos vadovas?
Atsakymas
Kaip jau minėta aukščiau, Įstatymo nuostatų požiūriu papildoma veikla gali būti derinama su darbu valstybės tarnyboje tik tuo atveju, jeigu tokia veikla nesukelia interesų konflikto. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog specialiuose įstatymuose institucijų ar įstaigų vadovams gali būti nustatyti kiti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai (Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis). Taip pat pažymėtina, jog institucijos ar įstaigos vadovas, atlikdamas tarnybines pareigas, privalo laikytis šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
Komisijos nuomone, įstaigos vadovas gali eiti Fondo vadovo pareigas, jei specialiuose teisės aktuose tokiai veiklai nėra nustatyta aiškių draudimų ar ribojimų. Vertinant pagal interesų konflikto prevencijos principus, taip pat svarbu įsitikinti, kad šių pareigų derinimas nesukeltų interesų konflikto, t. y. situacijų, kai vadovo tarnybiniai sprendimai galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti Fondo veiklą ar interesus.
Be to, tokia veikla turi būti vykdoma laikantis Įstatyme įtvirtintų reikalavimų, įskaitant pareigą deklaruoti privačius interesus, nusišalinti nuo sprendimų, galinčių sukelti interesų konfliktą, ir užtikrinti, kad papildomos pareigos nepakenktų viešųjų pareigų tinkamam ir nešališkam vykdymui. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas pareigų pobūdis, jų intensyvumas bei reali įtakos rizika, siekiant užtikrinti skaidrumo, nešališkumo ir viešojo intereso viršenybės principų laikymąsi.
Klausimas
Ar atsižvelgiant į Fondo tikslus, Fondas gali būti steigiamas įstaigos naudojamose patalpose?
Atsakymas
Atsižvelgiant į Įstatymu nustatytas deklaruojančių asmenų pareigas užtikrinti veiklos skaidrumą ir nepriklausomumą, VTEK vertinimu, Fondas negali būti steigiamas ar veikti įstaigos tarnybinėse patalpose. Toks veiklos organizavimo modelis galėtų kelti riziką, kad valstybės turtas būtų naudojamas ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Todėl, siekiant užtikrinti Įstatymo tikslų – skaidrumo, nešališkumo ir viešojo intereso prioriteto – įgyvendinimą, Fondo steigimas ir veikla turėtų būti organizuojami atskirai nuo valstybės institucijų tarnybinės infrastruktūros.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.