Klausimas
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas (toliau – ir tarnautojas), siekdamas išvengti jo tarnybinėje veikloje galinčios susiklostyti interesų konflikto situacijos, pareiškė nusišalinimą nuo su jo privačiais interesais susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrų.
Interesų konflikto rizikos siejamos su privačiais tarnautojo interesais paremtomis aplinkybėmis:
- artimų asmenų vykdoma veikla;
- ryšiai juridiniais asmenimi;
- paramos sutartis su biudžetinėmis įstaigomis.
Teikiami konkretūs klausimai:
- ar pagrįstas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo nusišalinimas nuo su biudžetinės įstaigos direktoriaus veikla susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrų;
- ar šiuo konkrečiu atveju tarnautojui galėtų būti taikoma teisės atstovauti apribojimų išimtis.
Atsakymas
Ar pagrįstas Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo nusišalinimas nuo su biudžetinės įstaigos direktoriaus veikla susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrų?
VTEK nuomone, minėtasis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo nusišalinimas yra tinkama interesų konflikto situacijos valdymo priemonė.
Vertinant tokio pobūdžio interesų konflikto rizikas, svarbu atsižvelgti į tai, kad biudžetinės įstaigos direktorių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju sieja tiesioginio tarnybinio pavaldumo bei atskaitomybės santykiai ir tai gali turėti įtakos biudžetinės įstaigos direktoriaus priimamiems sprendimams dėl paramos suteikimo tarnautojui ir (ar) jam artimų asmenų vykdomai veiklai ir iš to kylančių įsipareigojimų vykdymo. Biudžetinės įstaigos direktoriaus sprendimai gali būti veikiami tarnautojo suinteresuotumo ir priimami šališkai, neobjektyviai ar siekiant labiausiai tarnautojo interesus atspindinčių rezultatų. Kartu tokie sprendimai gali būti nukreipti į bet kokio pobūdžio naudos ar palankumo sukūrimą ateityje, suinteresuotumą būsimais tarnautojo sprendimais dėl jo, kaip tiesiogiai pavaldaus darbuotojo, tarnybinės veiklos vertinimo (pvz., skatinimas, pašalpų ir tarnybinių nuobaudų skyrimas ir pan.).
Siūlytina atsižvelgti į biudžetinės įstaigos direktorių su tarnautoju siejantį tiesioginio tarnybinio pavaldumo bei atskaitomybės santykį, biudžetinės įstaigos direktoriaus vykdomų tarnybinių funkcijų sąsajas su tarnautojo privačiais interesais ir priimti atitinkamus sprendimus dėl interesų konflikto pasireiškimo rizikų šalinimo.
Ar tarnautojui galėtų būti taikoma teisės atstovauti apribojimų išimtis?
Šiuo konkrečiu atveju teisės atstovauti apribojimo išimtis netaikytina.
Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė nustatyti teisės atstovauti apribojimo išimtis siejama su interesų konflikto rizikomis. Ši nuostata nėra detalizuojama, todėl taikoma savarankiškai – nepriklausomai nuo Įstatymo 11 straipsnyje pateiktų interesų konflikto situacijos valdymo būdų ir priemonių rizikoms šalinti pasirinkimo.
Aptariamu atveju žinomos aplinkybės atitinka Įstatyme pateiktą interesų konflikto apibrėžtį. Tarnautojo dalyvavimas sprendimų dėl biudžetinės įstaigos direktoriaus ir įstaigos veiklos administruojant paramą, kiek ji susijusi su tarnautoju ir jam artimų asmenų vykdoma veikla bei juridiniais asmenimi, priėmimo procedūrose reikštų jo privačiais interesais paremtas veikas ir sukurtų interesų konflikto situaciją (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Šių interesų konflikto rizikų egzistavimo faktas yra pakankamas priimti sprendimą netaikyti teisės atstovauti apribojimo išimties.
Tarnautojui Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu numatytas apribojimas atstovauti savo įstaigą, tvarkant bet kokio pobūdžio reikalus su biudžetine įstaiga, nes jis ir jam artimi asmenys iš šios įstaigos gauna pajamų. Tokiu atveju jis negali spręsti visų tarnybos klausimų, susijusių su biudžetine įstaiga.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.