Situacija
Institucijoje buvo atliktas tarnybinis valstybės tarnautojo veikos tyrimas. Buvo vertinama, kaip valstybės tarnautojas vykdo pareigą deklaruoti privačius interesus.
Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, nustatyta, kad valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje nėra dalies duomenų. Institucijos vertinimu, valstybės tarnautojas privalėtų nurodyti duomenis apie jam artimus asmenis, dėl kurių sprendimus priima institucija. Todėl valstybės tarnautojui buvo pateikta išankstinė rašytinė rekomendacija patikslinti privačių interesų deklaraciją duomenimis apie viešųjų pirkimų iniciatoriaus pareigas ir artimus asmenis.
Valstybės tarnautojas su rekomendacijoje išdėstytais siūlymais nesutinka ir privačių interesų deklaracijos nepapildo.
Klausimai ir atsakymai
(i) Kokių veiksmų Įstaigos Prevencijos skyrius turi teisę ir (ar) pareigą imtis tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas nevykdo jam pateiktos išankstinės rekomendacijos?
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) VI skirsnyje įtvirtinta šio įstatymo laikymosi kontrolė ir atsakomybė. Kaip deklaruojantys asmenys laikosi šio įstatymo, kontroliuoja ir prižiūri ne tik VTEK, bet ir institucijų, įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys (Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto Interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nustatyta tvarka (Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Galimas Interesų derinimo įstatymo pažeidimas tiriamas kaip tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas (Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).
Institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys deklaruojantiems asmenims šių prašymu arba savo iniciatyva teikia rekomendacijas dėl Interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi (Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalis).
Kita priemonė – išankstinės rašytinės rekomendacijos – skirta interesų konflikto rizikoms valdyti. Tokios rekomendacijos, remiantis deklaracijomis, Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos duomenimis arba asmens prašymu, sudaromos dėl konkrečios situacijos. Jose nurodoma, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo deklaruojantis asmuo privalo nusišalinti (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis).
Jeigu yra duomenų, kad deklaruojantis asmuo nevykdo konkrečiai situacijai pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos ir, pavyzdžiui, nenusišalina ar veikia interesų konflikto situacijoje, gali būti sprendžiamas klausimas dėl tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimo pradėjimo. Tokio tyrimo metu vertintinas ne vien išankstinės rašytinės rekomendacijos nevykdymo faktas, bet tai, ar deklaruojančio asmens veiksmai neprieštarauja Interesų derinimo įstatymo nuostatoms, nustatančioms pareigą vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Pripažįstama, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė Interesų derinimo įstatymo nuostatas, jeigu dėl vertinamų deklaruojančiojo veikų jam jau buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos (Interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
(ii) Kokia yra išankstinės rekomendacijos teisinė reikšmė – ar tai tik konsultacijos/prevencijos priemonė, ar jos nevykdymas gali būti vertinamas kaip Interesų derinimo įstatymo nuostatų nesilaikymas?
Išankstinės rašytinės rekomendacijos yra viena iš interesų konflikto rizikų valdymo priemonių. Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas šių rekomendacijų vykdymo privalomumas.
Išankstinės rašytinės rekomendacijos nevykdymas gali sukelti teisinių pasekmių tuo atveju, jeigu konkrečios deklaruojančio asmens veikos, pavyzdžiui, veikimas interesų konflikto situacijoje, būtų pripažintos pažeidžiančiomis Interesų derinimo įstatymo nuostatas. Tokiu atveju konstatuojamas šiurkštus Interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas (Interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
Išankstinės rašytinės rekomendacijos gali būti skundžiamos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jų įteikimo (paskelbimo) asmeniui dienos aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui.
(iii) Ar institucija turi teisę savarankiškai įpareigoti darbuotoją patikslinti privačių interesų deklaraciją, kai darbuotojas nesutinka su institucijos pozicija dėl deklaruotinų duomenų apimties (pvz., deklaracijoje nurodo ne visus artimus asmenis, dėl kurių sprendimus priima deklaruojančiojo darbovietė)? Jeigu taip, kokia tvarka ir kokiais teisiniais pagrindais tokie veiksmai turėtų būti atliekami?
Institucijų ir įstaigų vadovams Interesų derinimo įstatyme nėra suteikti įgaliojimai savarankiškai įpareigoti deklaruojančius asmenis pateikti ar papildyti privačių interesų deklaracijas. Teikti deklaruojantiems asmenims raginimus pateikti deklaraciją, ją patikslinti arba papildyti turi teisę VTEK (Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys, vadovaudamiesi Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, gali teikti deklaruojantiems asmenims rekomendacijas dėl Interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi. Tokia forma gali būti primenama ir rekomenduojama pateikti ar papildyti privačių interesų deklaraciją deklaruotinais duomenimis.
Jeigu deklaruojantis asmuo Interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais deklaracijos nepapildo, jo atžvilgiu gali būti pradedamas tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimas, kurio metu vertinama veikos atitiktis privačių interesų deklaravimą reglamentuojančioms Interesų derinimo įstatymo nuostatoms.
Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, kurie privačių interesų deklaracijoje turi būti deklaruojami tais atvejais, kai jie gali būti interesų konflikto deklaruojančio asmens tarnybinėje veikloje priežastis. Šiai duomenų kategorijai priskiriamos ir su artimais asmenimis susijusios aplinkybės (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Taigi deklaruojantis asmuo turi pareigą privačių interesų deklaracijoje nurodyti su artimais asmenimis susijusius duomenis tuo atveju, jeigu jo tarnybinės funkcijos yra susijusios su sprendimų šių asmenų atžvilgiu rengimo, svarstymo ir (ar) priėmimo procedūromis.
(iv) Nuo kurio momento asmeniui atsiranda pareiga deklaruoti privačius interesus, susijusius su viešųjų pirkimų iniciatoriaus funkcijų vykdymu: nuo paskyrimo į pareigas (pvz., skyriaus vedėjo ar patarėjo) dienos, ar nuo Institucijos vadovo įsakymo, kuriuo faktiškai pavedamos pirkimų iniciatoriaus funkcijos, įsigaliojimo dienos?
Deklaruojantis asmuo visais atvejais privačių interesų deklaracijoje pateikia duomenis apie darbovietę ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas (Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pirkimo iniciatoriai deklaraciją pateikia arba ją patikslina iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios arba, jeigu pirkimo procedūra nepradedama, per 30 kalendorinių dienų nuo paskyrimo atlikti pirkimo iniciatoriaus pareigas dienos (Interesų derinimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis ir 7 straipsnis).
(v) Ar atsisakymas vykdyti rekomendaciją ir tai, kad valstybės tarnautojas nepatikslina privačių interesų deklaracijos, gali būti laikomi pagrindu inicijuoti papildomą vertinimą/tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Interesų derinimo įstatymo pažeidimo arba kitos teisinės atsakomybės taikymo?
Jeigu deklaruojantis asmuo Interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais deklaracijos nepapildo, jo atžvilgiu gali būti pradedamas tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo tyrimas, kurio metu vertinama veikos atitiktis Interesų derinimo įstatymo nuostatoms.
Pažymėtina, kad vien rekomendacijos nevykdymo faktas savaime nėra tapatus Interesų derinimo įstatymo pažeidimo konstatavimui. Galimas šio įstatymo pažeidimas turi būti įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka atliekant atitinkamą tyrimą.
Papildomas paaiškinimas dėl rekomendacijos pobūdžio
VTEK nėra žinoma, kokio pobūdžio rekomendacija konkrečiu atveju buvo pateikta valstybės tarnautojui – bendro pobūdžio rekomendacija dėl Interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi (Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalis) ar privaloma vykdyti išankstinė rašytinė rekomendacija (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis).
Vien siūlymas papildyti privačių interesų deklaraciją išankstinės rašytinės rekomendacijos forma nėra tinkamas. Toks siūlymas galėtų būti teikiamas kaip bendro pobūdžio rekomendacija pagal Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, nes išankstinės rašytinės rekomendacijos pagal Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį rengiamos konkrečiai interesų konflikto situacijai valdyti.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.