Klausimai
VTEK prašoma pateikti nuomonę dėl savivaldybių Etikos Komisijos nuostatų projekte siūlomų nuostatų. Jos susijusios su:
- tiriamo politiko, teise dalyvauti uždaruose savivaldybių Etikos Komisijos posėdžiuose atliekant tyrimą;
- dėl posėdžių, kuriuose sprendžiama ar pradėti tyrimą, uždarumo;
- dėl Komisijos sprendimų nutraukti tyrimą apskundimo, kai politikas atsiprašė;
- dėl Komisijos teisės nepradėti tyrimo ne tik tais atvejais, kai skundas anoniminis ir praėjo daugiau nei metai.
Situacijos vertinimas
Dėl tiriamo asmens dalyvavimo Etikos komisijos posėdžiuose
Tiriamojo politiko teisės yra nustatytos Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 7 straipsnio 8 ir 9 dalyse:
- teikti Komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus;
- baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga;
- dalyvauti Komisijos posėdžiuose;
- negali būti verčiamas teikti paaiškinimus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.
Kodekso 7 straipsnio 11 dalis nustato, kad atlikus tyrimą apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta valstybės politikui. Jo neatvykimas į Komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Komisijai priimti sprendimą.
VTEK, sistemiškai vertindama nuostatas, mano, kad Kodeksas įpareigoja kviesti tiriamąjį tik į bylos nagrinėjimo iš esmės posėdį. Į kitus posėdžius tiriamasis kviečiamas Komisijos nuožiūra, kai reikia jo paaiškinimų ar apklausos. Pavyzdžiui, Komisija turi jam klausimų, Komisijai reikia papildomo tiriamojo paaiškinimo, apklausti jį ir pan. (Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl posėdžių, kuriuose Komisija svarsto dėl tyrimo (ne)pradėjimo, uždarumo
Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, jog savivaldybės tarybos komisijų posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Komisijų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai. Garso ir vaizdo įrašai saugomi ir viešai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
Antikorupcijos komisijai šios dalies nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip. Jei svarstoma valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį sudaranti informacija ar apsaugotini asmens duomenys, posėdžių įrašai neviešinami. Tai taikoma ir teisės aktų projektams, kuriuose yra tokia informacija ar duomenys.
Pranešimų (skundų) dėl valstybės politiko (tarybos nario/mero) elgesio atitikties Kodekso ir VPIDĮ nuostatoms nagrinėjimo bei tyrimo atlikimo procedūrą reglamentuoja Kodeksas. Pagal VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalį šio įstatymo IV skirsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos politikų elgesio tyrimams pagal Kodeksą. Tai apima ir teisę skųsti savivaldybių etikos komisijų sprendimus VTEK, vadovaujantis VTEKĮ 241 straipsniu. Tai reiškia, kad VTEKĮ nustatytos procedūrinės normos taikomos ir politikų elgesio tyrimams pagal Kodeksą. Jos taikomos tik tiek, kiek atitinkami procedūriniai klausimai nereglamentuoti pačiame Kodekse.
Nors Kodeksas nereglamentuoja savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdžių organizavimo ir dalyvavimo juose tvarkos, jis nustato informacijos konfidencialumą. Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 4 punktas draudžia teikti duomenis apie vykdomą tyrimą, kol jis neužbaigtas.
Valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga (Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Svarbu!
Aukščiau paminėto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad nors Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldybių tarybų komisijų posėdžiai yra transliuojami (ir tai reiškia, kad jie yra vieši), Komisijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą reglamentuoja Kodeksas, kuris, kaip specialus teisės aktas, nustato ir procesinius terminus, proceso dalyvių teises ir pareigas, tam tikras procedūras ir t.t. VTEK nuomone, atsižvelgiant į Komisijos disponuojamos informacijos (medžiagos) ribotą prieinamumą ne Komisijos nariams (t. y. baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga turi teisę tik tiriamas valstybės politikas, o, kol vykdomas tyrimas ir jis nėra užbaigtas su jokia informacija apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą ir duomenis nėra teikiama), taip pat į Kodekse įtvirtintą nuostatą dėl valstybės politiko – tiriamojo asmens teisės dalyvauti Savivaldybės komisijos posėdžiuose (Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas, 11 dalis), Komisijos posėdžiai dėl valstybės politikų elgesio vykdomų tyrimų neturėtų būti vieši arba jie turi būti organizuojami taip, kad viešai transliuojamo posėdžio metu nebūtų aptariama tyrimo medžiaga ir aplinkybės, nors praktiškai tokia situacija gali būti sunkiai realizuojama.
Papildomai pažymėtina, kad iki tyrimo pradžios posėdis, kuriame svarstomas skundo nagrinėjimas ir sprendimas dėl tyrimo pradėjimo, gali būti viešas. Tačiau negali būti atskleisti pareiškėjo duomenys bei užtikrinta, kad, tvarkant jo asmens duomenis, būtų laikomasi kitų reikalavimų, nustatytų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente). Tokia VTEK pozicija neprieštarauja Kodekso nuostatoms dėl Komisijos narių pareigos neatskleisti vykdomo tyrimo aplinkybių. Ji taip pat suderinama su nuostata, kad tiriamasis su bylos medžiaga susipažįsta tik baigus tyrimą.
VTEK nuomone, Kodekse nustatytas Komisijos vykdomo tyrimo konfidencialumas padeda užtikrinti savalaikį tyrimo atlikimą. Jis siejamas ir su Komisijos narių nepriklausomumu, nešališkumu bei objektyvumu vykdant tarnybines pareigas.
Papildoma informacija
Atkreiptinas dėmesys, kad pranešimo (skundo) nagrinėjimas Komisijoje ne visada yra baigiamas sprendimu pradėti tyrimą. Todėl, visais atvejais darant Komisijos posėdį uždarą, būtų nepagrįstai ribojamas viešumo bei visuomenės teisėtų lūkesčių principas.
Vietos savivaldos įstatyme nuo 2024-06-20 nebeliko nuostatos, draudusios savivaldybių komisijų posėdžių įrašus ir jų transliavimą. Tačiau VTEK pabrėžia, kad Komisija, spręsdama dėl viešo ar uždaro posėdžio, privalo laikytis Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 4 punkto. Todėl Komisija, priimdama sprendimą dėl viešo/uždaro posėdžio turi įvertinti ir minėtą Kodekso reikalavimą.
Manytina, kad po kiekvieno Komisijos posėdžio gali būti parengiamas pranešimas visuomenės informavimo priemonėms. Pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik Etikos komisijos pirmininkas arba Komisijos įgaliotas jos narys. Pranešimo turinys turi atitikti tai, ką jį pateikti įgaliojo Komisija (Kodekso 7 straipsnio 13 dalis). Tokiame pranešime, VTEK nuomone, galėtų būti teikiama bendrojo pobūdžio informacija apie atliekamo tyrimo dalyką ir eigą, neatskleidžiant konkrečių tyrimo aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kad pareigą neatskleisti duomenų Komisija privalo įgyvendinti tol, kol vykdomas ir nebaigiamas tyrimas. Todėl manytina, kad galėtų būti vieši Komisijos posėdžiai, kuriuose vyksta skundo (pranešimo) nagrinėjimas, klausimo nagrinėjimas iš esmės ir sprendimo priėmimas.
Dėl Komisijos sprendimų nutraukti tyrimą, kai politikas atsiprašė, apskundimo
Kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija gali nutraukti tyrimą tam tikrais atvejais. Tai leidžiama, jei politikas iki tyrimo pabaigos pripažino savo elgesį neetišku, nesuderinamu su pareigomis ir dėl to viešai atsiprašė.
Kaip matyti, Kodeksas nenumato, kad vien atsiprašymas automatiškai nutraukia tyrimą. Tyrimas turi būti baigiamas pagal nustatytą procedūrą, o sprendimas priimamas įvertinus visas aplinkybes.
Manytina, kad Kodekse numatytas atsiprašymo institutas užtikrina tiriamo asmens teisę į gynybą, tačiau neįpareigoja Komisijos nutraukti tyrimą. Atsiprašymas gali būti tik lengvinanti aplinkybė, todėl kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai.
Manytina, kad sprendimui nutraukti tyrimą būtinas tam tikras aplinkybių visetas. Jį sudaro tai, kad politikas pripažįsta savo elgesį neetišku, viešai atsiprašo ir tai padaro iki jo atžvilgiu atliekamo tyrimo pabaigos.
Apskundimas
Kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad Komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami VTEK per vieną mėnesį. Terminas skaičiuojamas nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo valstybės politikui, dėl kurio jis priimtas, dienos. Kaip matyti, Kodeksas nustato vienodą visų minėtame straipsnyje paminėtų sprendimų, taip pat ir sprendimo nutraukti tyrimą, apskundimo tvarką.
VTEKĮ 241 straipsnio 1 dalis nustato asmenis, turinčius teisę skųsti Komisijos sprendimą, įskaitant sprendimą nutraukti tyrimą. Pareiškėjas arba tiriamas asmuo gali skųsti sprendimą VTEK per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo ar įteikimo dienos.
Dėl Komisijos teisės nepradėti tyrimo
Nors Kodekse nėra nustatyta konkrečių pagrindų atsisakyti pradėti tyrimą, tačiau, vadovaujantis VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalimi VTEKĮ IV skirsnio nuostatos (įskaitant teisę savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis šio įstatymo 241 straipsniu) mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Kodeksą. Atsižvelgdama į tai, VTEK vertina, kad Komisija, vadovaudamasi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalimi, sprendime nepradėti tyrimo turi nurodyti konkretų tyrimo nepradėjimo pagrindą ir motyvus.
VTEK nuomone, Komisijos sprendimas nepradėti tyrimo gali būti priimamas, kai:
- skundas yra anoniminis (Kodekso 7 straipsnio 2 dalis);
- nuo galimo pažeidimo padarymo praėjo daugiau kaip vieni metai (Kodekso 7 straipsnio 2 dalis);
- mutatis mutandis yra kiti VTEKĮ 23 straipsnyje nustatyti pagrindai (pavyzdžiui, skundžiamos veikos vertinimas nepriskirtas Komisijos kompetencijai, skunde nėra nurodyta pakankamai duomenų tyrimui pradėti, skundas tuo pačiu klausimu Komisijoje jau yra išnagrinėtas).
Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal administracinių teismų praktiką, sprendimas nepradėti tyrimo turi būti pagrįstas. Jis turi remtis objektyviais duomenimis ir taikytinų teisės aktų normomis. Toks sprendimas priimamas pirminėje gauto skundo vertinimo stadijoje, t. y. jeigu atitinkamas tyrimas jau vyksta ir paaiškėja, kad tyrimo pagrindas yra nepakankamas ar nepagrįstas, sprendimas „nepradėti“ tyrimo jau nebegali būti priimtas (tokiu atveju, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, tyrimas galėtų būti nutrauktas arba, pavyzdžiui, konstatuota, kad pažeidimo nebuvo).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija
LVAT 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018 nagrinėta sprendimo nepradėti tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo situacija. Joje pasisakyta, kad Etikos komisijos diskrecija nepradėti tyrimo nėra absoliuti ir yra saistoma Kodekso nuostatų bei tikslų. VAT nurodė, kad Kodekso 7 straipsnio 1 dalies formuluotę „gali būti pradėtas“ reikia aiškinti kartu su Kodekso 4 straipsniu. Daryta išvada, jog Etikos komisija gali nepradėti tyrimo, kai skunde nenurodytas konkretus pažeistas principas, nuostata ar valstybės politikui nustatytas reikalavimas. Sprendimas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo turi būti priimamas nepradėjus valstybės politiko elgesio tyrimo. LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-2711-1047/2019 taip pat pasisakė dėl sprendimo nepradėti tyrimo.
Teismas nurodė, kad toks sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir taikytinų teisės aktų normomis.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.