Klausimas
Pranešime nurodoma, kad tarybos narys neetiškai pasisako apie psichikos negalią turinčius asmenis. Paklausime klausiama, ar viešos neapykantos skleidimo klausimas yra teisme nagrinėtina situacija. Prašoma tirti ir priimti sprendimą dėl Savivaldybės tarybos nario veiklos atitiktį Vietos savivaldos įstatymui, Valstybės politikų elgesio kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms.
Atsakymas
Dėl Etikos komisijos kompetencijos ir tyrimo dalyko formulavimo
Savivaldybės tarybos Etikos komisijos kompetencija apibrėžiama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi. Kodekso 7 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Etikos komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu.
Kai Etikos komisijos posėdyje yra svarstomas gautas pranešimas (skundas), be kita ko, turi būti įvertinta, ar skunde nurodytų aplinkybių vertinimas priklauso šios komisijos kompetencijai. Gali būti situacijų, kai Etikos komisijos kompetencijai bus priskirta vertinti tik dalis skundžiamų aplinkybių.
Jeigu pareiškėjas savo pranešime (skunde) teikia reikalavimą taikyti skundžiamam tarybos nariui atsakomybę už neapykantos kurstymą, paminėtina, baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio elgesį yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“, o šios atsakomybės taikymas priskirtas atitinkamoms ikiteisminio tyrimo institucijoms, tuo tarpu, Etikos komisija tokia nėra. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai yra atsakytina ir pareiškėjui, akcentuojant, kad Etikos komisijos kompetencijai nėra priskirta spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už tarybos narį elgesį, galbūt pažeidžiantį Baudžiamojo kodekso nuostatas.
Visgi, pažymėtina, kad atitinkami tarybos nario raštu ar žodžiu išreikšti negatyvūs, žeminantys, diskriminuojantys pasisakymai apie psichikos negalią turinčius asmenis, VTEK nuomone, gali būti traktuojami ne tik kaip neapykantos kurstymas, bet ir kaip neetiškas elgesys, kuris nesuderinamas su Kodeksu, reglamentuojančiu valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus ir reikalavimus.
Vadovaujantis Kodekso 2 straipsnio 7 dalimi visuomenė yra suinteresuota, kad politikas viešajame gyvenime elgtųsi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise. Savivaldybės tarybos narys viešajame gyvenime privalo vadovautis elgesio principais, nustatytais Kodekso 4 straipsnyje, taip pat ir pagarbos žmogui ir valstybei (laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis); teisingumo (vienodai tarnauja visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų); pavyzdingumo (deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų) ir t.t.
Atsižvelgiant į išdėstytą Etikos komisija, aukščiau nurodytu aspektu, įvertinusi pateiktame pranešime skundžiamą valstybės politiko elgesį, turėtų spręsti, ar yra pagrindas pradėti jo konkretaus elgesio (šiuo atveju konkrečių pasisakymų apie neįgalius asmenis) tyrimą Kodekso nuostatoms (taip pat ir institucijos, kurioje tarybos narys eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principams ar reikalavimams).
Pabrėžtina, kad Etikos komisija turi pareigą tiriamajam asmeniui teikiamame pranešime aiškiai apibrėžti tyrimo dalyką, įvardyti vertinamas aplinkybes (veiksmus ar neveikimą) ir suformuluoti, kokių Kodekso (ir (ar) kitų teisės aktų) nuostatų požiūriu politiko elgesys bus vertinamas.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.