Situacija ir klausimai

Ar valdybos narys, numatydamas, kad jam kyla interesų konfliktas, galėtų suteikti įgaliojimą kitam valdybos nariui balsuoti ir pats nedalyvautų klausimo svarstyme. Valdybos narys yra nusišalinęs nuo atitinkamų sprendimų priėmimo, ar kitas valdybos narys posėdžio metu pagal jo įgaliojimą turėtų du balsus?

1. Prašoma Komisijos pateikti nuomonę, ar toks valdybos nario, kuris turi nusišalinti, įgaliojimas kitam valdybos nariui būtų teisėtas.

2. Ar tai galėtų būti alternatyva situacijai, kuomet nesant kitų galimybių užtikrinti kvorumo, turintis privatų interesą valdybos narys akcininko sprendimu būtų nenušalinamas ir jam leidžiama dalyvauti sprendimo priėmime?

Atsakymas

Interesų konfliktus keliančioms situacijoms organizacijose suvaldyti taikytinos interesų konfliktų valdymo priemonės. Pavyzdžiui: nusišalinimas arba nušalinimas nuo tarnybinių pareigų atlikimo, išankstinės rekomendacijos, nuo kokių tarnybinių pareigų asmuo privalo nusišalinti, parengimas.  Įstatymas nenumato tokio interesų konflikto situacijos valdymo būdo kaip įgaliojimo suteikimas kitam asmeniui veikti įgaliojančiojo vardu, atstovauti įgaliojančiajam sprendžiant klausimus, susijusius su jo privačiais interesais.

Pirmojo klausimo atsakymas. Valdybos nario, kuris kilus interesų konfliktui turi nusišalinti, įgaliojimo suteikimas kitam valdybos nariui atstovauti įgaliojantįjį Bendrovės valdybos posėdyje balsuojant, suteiktų teisę įgaliotajam valdybos nariui atstovauti įgaliojančiojo privatiems interesams. Tokiu atveju būtų nesilaikoma Įstatymo nustatyto draudimo paveikti ar bandyti paveikti sprendimus. Kadangi patekęs į interesų konflikto situaciją valdybos narys galėtų įtakoti ir turėti tiesioginį poveikį priimamiems valdybos sprendimams, susijusiems su jo privačiais interesais.

Antrojo klausimo atsakymas. Siekiant užtikrinti kvorumą priimant valdybos sprendimą, interesų konflikto situacija gali būti išsprendžiama tik kitu būdu, įtvirtintu Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje. T.y. akcininko sprendimu turinčio privatų interesą valdybos nario nusišalinimas gali būti nepriimamas ir jam leidžiama dalyvauti sprendimo priėmime. Tačiau tik vadovaujantis VTEK patvirtintais nusišalinimo nepriėmimo kriterijais. Šiuo atveju kiekvienas nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) atvejis turi būti svarstomas individualiai (atskirai), įvertinant visas pateiktas aplinkybes, galinčias lemti interesų konfliktą.

Valdybos sprendimų nepriėmimo rizikai nesusidarius kvorumui valdyti Komisija rekomenduoja taikyti rizikos valdymo priemonę – išankstinių rašytinių rekomendacijų parengimą.

Atsakingas asmuo, galėtų imtis prevencinių priemonių šioms rizikoms suvaldyti parengiant valdybos nariams išankstines rašytines rekomendacijas nuo kokių jie turėtų nusišalinti. Taikant šią prevencinę priemonę būtų minimizuota rizika valdybos nariui veikti interesų konflikto situacijoje. Esant valdybos sprendimų nepriėmimo rizikai, nesusidarius kvorumui, atsirastų galimybė iš anksto pasirinkti konkrečioje situacijoje optimalų interesų konflikto situacijos valdymo būdą.

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.