Klausimai
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apsvarstė prašymą pateikti nuomonę dėl valstybės institucijos atstovo dalyvavimo privačiai organizuojamuose renginiuose, kai šie renginiai yra mokami jų dalyviams.
Nurodoma, kad privatus juridinis asmuo organizuoja mokamą konferenciją ar kitokį renginį ir kviečia valstybės institucijos atstovą dalyvauti diskusijoje ar skaityti pranešimą, susijusį su institucijos veiklos sritimi. Valstybės institucijos atstovui už dalyvavimą nebūtų mokamas atlygis, o jo dalyvavimas būtų institucinis – atstovaujant. Renginio programoje, kaip įprasta tokiais atvejais, nurodomos jo pareigos ir atstovaujama institucija.
- Klausiama, ar toks valstybės institucijos atstovo dalyvavimas privačiai organizuojamame, mokamame renginyje laikytinas tinkamu ir suderinamu su teisiniu reglamentavimu; ar tai gali būti vertinama kaip situacija, kelianti interesų konflikto ar reputacinės rizikos aspektų, atsižvelgiant į tai, kad renginį organizuoja pelno siekiantis subjektas ir dalyviai moka už dalyvavimą?
- Kokiais kriterijais, pagal VTEK praktiką, būtų galima vadovautis, vertinant valstybės institucijų atstovų dalyvavimo tokiuose renginiuose atitiktį etikos, valstybės tarnybos ar kt. principams?
- Ar toks dalyvavimas nesudaro prielaidų didesniam bilietų į renginį pardavimui, pasinaudojant institucijos ar tarnautojo vardu?
Atsakymai
Pažymėtina, kad Komisija pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą prižiūri kaip įgyvendinamas Įstatymas ir gali pateikti nuomonę tik dėl šio Įstatymo nuostatų taikymo nurodomu atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas nereguliuoja juridinių asmenų veiklos ir yra taikomas tik fiziniams, privačius interesus deklaruojantiems asmenims.
Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti valstybei ar savivaldybei arba institucijai ar įstaigai: 1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kokių pajamų; 2) tvarkydamas reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų akcijų ar kitų juridinio asmens dalyvio teisių kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse.
Jeigu valstybės institucijos deleguotas atstovas ar jo artimieji, kaip privatūs asmenys, negauna jokių pajamų iš konferenciją ar kitą renginį organizuojančio juridinio asmens, taip pat neturi atitinkamų dalyvio teisių jame, Įstatyme nustatyti atstovavimo apribojimai veikti institucijos vardu nurodytoje situacijoje, Komisijos nuomone, neturėtų būti taikomi. Pažymėtina, kad Įstatymo 12 straipsnyje nustatyti atstovavimo apribojimai taikomi tik einantiems Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje išvardintas valstybinėje tarnyboje dirbančiųjų pareigas.
Taip pat pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį privačius interesus deklaruojantis asmuo ar jam artimas asmuo negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas dėl ne didesnės negu 150 eurų vertės dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su deklaruojančio asmens tarnybinėmis pareigomis, taip pat dėl reprezentacijai skirtų dovanų su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba kai paslaugomis yra naudojamasi tarnybiniais tikslais (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).
Tinkamas šios nuostatos įgyvendinimas reiškia, kad renginį organizuojantis juridinis asmuo neturi kompensuoti jokių su institucijos atstovo dalyvavimu renginyje susijusių išlaidų. Institucijos atstovas taip pat negali priimti iš renginio organizatoriaus dovanų ar paslaugų, išskyrus Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis.
2. Taip pat klausiama, kokiais kriterijais, pagal VTEK praktiką, būtų galima vadovautis, vertinant valstybės institucijų atstovų dalyvavimo tokiuose renginiuose atitiktį etikos, valstybės tarnybos ar kt. principams.
Sprendžiant dėl institucijos atstovo dalyvavimo tokio pobūdžio renginiuose, Komisija siūlo vadovautis šiais kriterijais:
- atstovo dalyvavimą suderinti su institucijos vadovu ar kitu įgaliotu asmeniu,
- atstovo dalyvavimas turi būti susijęs su institucijos veikla, jos vykdomomis funkcijomis ar jai pavestų tikslų, uždavinių įgyvendinimu ir pan.,
- atstovas dalyvauja neatlygintinai ir negauna kitos naudos,
- renginio organizatorius nekompensuoja institucijos išlaidų, susijusių su jos atstovo dalyvavimu renginyje,
- renginio programoje aiškiai nurodoma, kad institucijos darbuotojas veikia kaip jos deleguotas atstovas,
- įvertinti, ar atstovui nėra taikomas Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas atstovavimo institucijai draudimas,
- priminti deleguojamam atstovui, kad jis turi laikytis Įstatymo 13 straipsnyje nustatytų dovanų ir paslaugų priėmimo apribojimų.
3. Klausiama, ar toks dalyvavimas nesudaro prielaidų didesniam bilietų į renginį pardavimui, pasinaudojant institucijos ar tarnautojo vardu.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, pareiga nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, taip pat vengti interesų konflikto, yra taikoma privačius interesus deklaruojančiam institucijos atstovui. Jeigu institucijos atstovas yra oficialiai deleguojamas skaityti pranešimą ar dalyvauti diskusijoje ir iš šio dalyvavimo negauna jokios asmeninės naudos, taip pat yra laikomasi aukščiau nurodytų siūlomų kriterijų, Komisijos nuomone, Įstatymo nuostatos įgyvendinamos tinkamai.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.