Situacija
Pareiškėjas nurodo, kad valstybės institucija gavo teismo nutartį civilinėje byloje. Nutartimi šalių prašymu patvirtinta viešąjį interesą ginančios institucijos ir valstybės tarnautojo taikos sutartis.
Civilinėje byloje buvo pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo. Prašyta savivaldybės administracijos naudai priteisti valstybės tarnautojui anksčiau kompensuotas lėšas. Šios lėšos buvo skirtos jo, kaip savivaldybės tarybos nario, patirtoms išlaidoms kompensuoti ankstesnės kadencijos laikotarpiu.
Minėtas asmuo yra valstybės institucijos valstybės tarnautojas ir eina patarėjo pareigas.
Pareiškėjas pažymi, kad taikos sutartimi valstybės tarnautojas įsipareigojo per nustatytą terminą grąžinti savivaldybės administracijai sutartyje nurodytą lėšų sumą.
Sumokėjus šią sumą laikoma, kad įvykdyti su ankstesnės tarybos nario kadencijos išmokomis susiję įsipareigojimai. Tačiau mokėjimas nelaikomas kaltės, neteisėtų veiksmų, nesąžiningumo, civilinės atsakomybės ar nepagrįsto praturtėjimo pripažinimu.
Teisės nuostatos
VPIDĮ paskirtis ir uždaviniai – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir kitų deklaruojančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (1 straipsnis). Įstatymas įpareigoja privačius interesus deklaruojančius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Siekiant šių tikslų Įstatyme numatyta deklaruojančio asmens pareiga vengti interesų konflikto. Pagal VPIDĮ 2 straipsnį, interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (VPIDĮ 2 straipsnio 2 dalis).
VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (3 punktas).
Klausimai
- Ar valstybės tarnautojas, eidamas rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir 2019 – 2023 m. kadencijos laikotarpiu kadencijos laikotarpiu teikdamas savivaldybės administracijai dokumentus, kurių pagrindu gavo išlaidų kompensavimo sumą, kurią vykdydamas minėtą taikos sutartį grąžino, savo veiksmais nepažeidė VPIDĮ įtvirtinto viešųjų interesų viršenybės principo, VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti bei bendrųjų tarnybinės etikos sąžiningumo ir padorumo principų.
Pažymėtina, kad keliamas klausimas yra susijęs su nurodyto asmens, kaip tarybos nario veikla 2019 – 2023 m. kadencijos laikotarpiu.
Komisija pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą prižiūri, kaip įgyvendinamas VPIDĮ, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo, šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas. VTEK tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties VPIDĮ įstatymo nuostatoms (VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
VTEKĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galimas valstybės tarnautojų ar pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų VPIDĮ pažeidimas institucijoje ar įstaigoje tiriamas teisės aktų nustatyta tvarka kaip tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas. Šiuo atveju dėl VPIDĮ taikymo gali būti konsultuojamasi su VTEK. Atsižvelgiant į tai, Komisija gali pateikti konsultaciją tik dėl galimo VPIDĮ nuostatų pažeidimo.
VTEKĮ 22 straipsnyje nustatytą 3 metų senaties terminą, taikomą šiam galimam pažeidimui tirti.
Nurodomu atveju, atsakyti ar tarnautojas , kaip tarybos narys, atlikdamas paklausime nurodytus veiksmus, nesilaikė VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, būtų galima tik atlikus tyrimą pagal atitinkamą tyrimo atlikimo tvarką.
- Ar faktas, kad valstybės tarnautojas buvo susijęs su minėta situacija ir vėliau, taikos sutarties pagrindu, grąžino dalį lėšų, gali būti teisėtai vertinamas kaip aplinkybė, į kurią institucija turi teisę atsižvelgti atlikdama bendrą tarnautojos tarnybinio elgesio, patikimumo, etikos ir galimų rizikų vertinimą, nors etikos pažeidimas ir nebuvo patvirtintas. Jeigu taip – prašo nurodyti, kokias konkrečias aplinkybes ir kokiu mastu Inspekcija gali vertinti, kad toks vertinimas nebūtų traktuojamas kaip pakartotinis jau pasibaigusios situacijos sankcionavimas.
Atsakant pažymėtina, kad Komisijai iš paklausimo turinio nėra aišku, kokią procedūrą nurodytos valstybės tarnautojo atžvilgiu institucija ketina atlikti. Kaip minėta, klausimas susijęs su asmens kaip tarybos nario veikla 2019 – 2023 m. kadencijos laikotarpiu.
Manytina, kad konkrečiu atveju institucija nėra kontrolės subjektas dėl šios tarybos narės veiklos, t. y. institucija negalėtų tirti jos veiksmų atitikties VPIDĮ nuostatoms.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.