Klausimai
- Ar gydymo įstaigos (toliau – Centras) direktorius (toliau – Direktorius) turi teisę eiti papildomas gydytojo reanimatologo anesteziologo funkcijas skyriuje, kuriam vadovauja jo sutuoktinė, tiesiogiai pavaldi Direktoriaus pavaduotojui medicinai.
- Ar Direktorius turi teisę eiti papildomas gydytojo reanimatologo anesteziologo funkcijas skyriuje, kuriam vadovauja vedėjas, tiesiogiai pavaldus Direktoriaus pavaduotojui medicinai.
Atsakymas
1. Nagrinėjimu atveju situacija, kai privačius interesus deklaruojantis asmuo (Direktorius), tampa pavaldus sau netiesiogiai pavaldžiam artimam asmeniui (sutuoktinei) vertintina kaip kelianti tiesioginio ir akivaizdaus nuolatinio interesų konflikto grėsmę. Direktoriui tapus savo vadovaujamo Centro skyriaus vedėjai (sutuoktinei) pavaldžiu asmeniu, vedėja pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas privalėtų nusišalinti nuo visų sprendimų, susijusių su sutuoktiniu. Šiuo atveju vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi nusišalinimas teikiamas Direktoriui arba Direktoriaus įgaliotam asmeniui, kuris pats yra susietas pavaldumo ir tarnybinės priklausomybės ryšiais su Direktoriumi, todėl neturėtų spręsti dėl minėto nusišalinimo. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kas galėtų tinkamai (nešališkai ir objektyviai) kontroliuoti Direktoriaus, kaip padalinio darbuotojo, veiklą. Dėl šių aplinkybių kyla abejonių, ar asmenys, spręsdami klausimus dėl tų asmenų, kurie jų atžvilgiu turi valdingus įgalinimus, gali priimdami sprendimus pirmenybę teikti viešiesiems interesams ir užtikrinti priimamų sprendimų nešališkumą, kaip to reikalauja Įstatymo nuostatos.
Įstatymas nustato atitinkamą institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimo tvarką – vadovo nusišalinimą išsprendžia jį į pareigas skiriantis asmuo, nes sprendimą dėl pareikšto nusišalinimo gali priimti tik asmuo, kuris gali būti objektyvus ir nešališkas ir jo nesaisto moraliniai ar kitokie įsipareigojimai. Taigi remiantis minėtąja nuostata manytina, kad institucijos vadovo veiksmus, elgesį ar jo sprendimus objektyviai ir nešališkai gali įvertinti tik vadovui nepavaldus, nepriklausomas asmuo.
Atsižvelgus į išdėstytą manytina, kad situacija, kai Direktorius dirbtų savo vadovaujamo Centro padalinyje ir taptų pavaldžiu bei kontroliuojamu savo paties darbuotojų, kai jis šių darbuotojų atžvilgiu turi valdingus įgaliojimus, vertintina kaip kelianti nuolatinio interesų konflikto grėsmę.
2. Situacija, kai Direktorius taptų pavaldus kito skyriaus vedėjui (su kuriuo jo nesieja artimi ryšiai) taip pat kelia interesų konflikto grėsmę. Tokiu atveju skyriaus vedėjas, nors ir ne tiesiogiai pavaldus Direktoriui, lieka susietas su juo hierarchiniais struktūrinio pavaldumo ryšiais, kurie, priimant sprendimus dėl Direktoriaus kaip darbuotojo keltų pagrįstas abejones tokių sprendimų objektyvumu ar nešališkumu.
Taigi ir šiuo atveju tarpusavio pavaldumo ir priklausomybės ryšiai tarp Direktoriaus (kaip gydytojo) ir skyriaus, kuriame jis dirbtų, vedėjo keltų nuolatinio interesų konflikto grėsmę.
Taip pat pabrėžtina, kad asmuo, kuriam kyla interesų konfliktas, negali pats nuspręsti, kaip šis konfliktas bus valdomas bei paskirti asmenį, kuris spręstų su jo privačiais interesais susijusius klausimus. Atsižvelgiant į tai, manome, kad sprendimus dėl nurodytų interesų konfliktų, kylančius direktoriui, pavaduotojui ir skyrių (kuriuose Direktorius dirbtų gydytoju) vedėjams valdymo pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį turėtų priimti direktorių į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas. Esant paklausime nurodytoms aplinkybėms, Komisijos nuomone, savininko teises įgyvendinanti organizacija gali nustatyti būdą įvardintoms rizikoms suvaldyti, kuris neprieštarautų Įstatymo nuostatoms ir šiam Komisijos išaiškinimui.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.