Situacijos aprašymas ir klausimai
Prašyme nurodoma, kad asmuo dirba valstybės institucijoje pagal darbo sutartį ir eina klientų aptarnavimo specialisto pareigas. Vykdydamas šias pareigas jis priima asmenų prašymus, išduoda dokumentus, konsultuoja pagal institucijos kompetenciją ir atlieka teisės aktuose nustatytas kontrolės funkcijas.
Pažymima, kad eidamas pareigas asmuo neturėjo teisės priimti galutinių administracinių sprendimų dėl fizinių ar juridinių asmenų teisių ar pareigų, o vykdė tik procedūrinio ir techninio pobūdžio funkcijas.
Nurodoma, kad ketinama nutraukti darbo santykius su valstybės institucija ir įsidarbinti privačiame sektoriuje veikiančioje įmonėje, kurios veikla susijusi su administracinėmis procedūromis toje pačioje srityje. Planuojama rengti dokumentus, teikti vidines konsultacijas ir administruoti su šia veikla susijusius procesus naudojantis kompetentingos institucijos administruojama informacine sistema.
Prašoma paaiškinti, ar pasibaigus darbo santykiams valstybės institucijoje būtų taikomas vienų metų draudimas atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims buvusioje darbovietėje.
Aktualus teisinis reguliavimas
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas visa apimtimi taikomas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kurie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje.
Pažymėtina, kad iš prašyme pateiktos informacijos nepakanka spręsti, ar pareigas pagal darbo sutartį ėjęs asmuo priskirtinas prie Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų.
Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams asmenims (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą atvejį) ar juridiniams asmenims toje institucijoje ar įstaigoje, kurioje paskutinius vienus metus dirbo, o jeigu ši priklauso įstaigų sistemai – bet kurioje tos sistemos įstaigoje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienus metus negalima atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijose ir įstaigose klausimais, kurie buvo priskirti buvusioms tarnybinėms pareigoms.
Šio apribojimo tikslas – užtikrinti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veiktų tik viešojo intereso labui, nesiektų pranašumo būsimai privačiai veiklai ir nesinaudotų tarnybos metu įgytais profesiniais ryšiais, turėta įtaka ar kita su pareigomis susijusia informacija. Taip siekiama užtikrinti viešojo administravimo skaidrumą, nešališkumą ir visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijų veikla.
Komisija, gavusi asmens prašymą ir įvertinusi nurodytas aplinkybes bei surinktą informaciją, gali priimti sprendimą taikyti Įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nustatytų apribojimų išimtį, jeigu jų taikymas galėtų pakenkti visuomenės ar valstybės interesams (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
Situacijos vertinimas ir Komisijos nuomonė
Įstatymo 17 straipsnyje nustatytas apribojimas reiškia draudimą veikti kito asmens vardu. Todėl valstybinėje tarnyboje nustojusiam dirbti asmeniui vienus metus draudžiama atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims šiame straipsnyje nustatytais atvejais.
Šis apribojimas savaime nedraudžia dirbti privačiame sektoriuje ar vykdyti kitų darbdavio pavestų funkcijų, pavyzdžiui, rengti dokumentus, konsultuoti ar atlikti vidaus administravimo veiksmus. Tačiau vienus metus po tarnybos pabaigos asmuo negali:
- atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims buvusioje darbovietėje, o jeigu ji priklauso įstaigų sistemai – bet kurioje tos sistemos įstaigoje;
- atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims kitose institucijose ar įstaigose klausimais, kurie buvo priskirti jo vykdytoms tarnybinėms pareigoms.
Taip pat pažymėtina, kad jeigu, naudojantis kompetentingos institucijos administruojama informacine sistema, fizinio ar juridinio asmens vardu teikiami prašymai, paaiškinimai, kiti dokumentai ar atliekami kiti veiksmai, kuriais įgyvendinamos to asmens teisės ar pareigos santykiuose su ta institucija, tokie veiksmai laikytini atstovavimu Įstatymo 17 straipsnio prasme.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.