Klausimas
Nurodoma, kad VTEK, kuriuo nusprendė, kad gimnazijos direktorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Sprendimas yra apskųstas Regionų administraciniam teismui.
Komisijos prašoma išaiškinti, ar gimnazijos direktorius gali pretenduoti į direktoriaus pareigas Lietuvos Respublikos ikimokyklinio, pagrindinio, bendrojo, profesinio ugdymo įstaigoje, kol nėra teismo sprendimo.
VTEK gavo savivaldybės mero raštą, kurio informavo, kad gimnazijos direktorius nebeina šios gimnazijos direktoriaus pareigų.
Teisės nuostatos
Pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 30 straipsnio 1 dalį, VTEK, atlikusi tyrimą, priima vieną iš šių sprendimų, be kita ko, ir sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas. To paties įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad VTEK sprendimai gali būti skundžiami pirmosios instancijos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Pagal Įstatymą deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti šiurkščiai pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba ( 23 straipsnio 4 dalis), o asmenys, už šio įstatymo pažeidimą atleisti iš pareigų, trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimami, skiriami ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje (23 straipsnio 5 dalis).
Atsakymas
Teismas yra išaiškinęs, kad administracinis aktas yra vykdomas nedelsiant, jeigu teisės normose nėra įtvirtintas principas, kad pareiškimui dėl administracinio akto suteikiamas suspensyvinis (sustabdymo) efektas. Kitaip sakant, teisės aktuose turi būti aiškiai įtvirtintas bendras principas, jog turėtų būti vykdomas tik galutinis administracinis sprendimas, todėl tik tokiu atveju galima taikyti šį principą. Minėtas bendras principas – pareiškimo dėl administracinio akto suteikiamas suspensyvinis efektas, praktiškai būtų įgyvendinamas tokiu būdu, kad administracinis sprendimas negalėtų būti vykdomas tol, kol nebūtų pasibaigęs jo apskundimo terminas, skundo padavimas sustabdytų administracinio sprendimo vykdymą, todėl negalutinis administracinis sprendimas galėtų būti vykdomas tuomet, jeigu teisės aktai nustatytų tokią galimybę, t. y. atitinkamą išimtį. Lietuvos teisės aktuose, nustatančiuose administracinių procedūrų bendrąsias taisykles (Viešojo administravimo įstatymas) nėra įtvirtintas bendras principas dėl administracinio akto apskundimo suspensyvinio efekto. Tačiau specialūs konkrečius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai gali expressis verbis įtvirtinti tokį administracinio sprendimo įsigaliojimo efektą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, IX.4 skirsnio 11 – 13 paragrafai).
VTEK yra kolegiali institucija, priimanti administracinius aktus ir, atlikusi tyrimą dėl deklaruojančio asmens elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, priima vieną iš VTEKĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. VTEK priimti sprendimai gali būti skundžiami pirmosios instancijos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos (VTEKĮ 32 straipsnio 1 dalis). Kadangi teisės aktai nenustato suspensyvinio VTEK sprendimų apskundimo efekto, tokie administraciniai aktai įsigalioja ir vykdomi iškart juos priėmus, nepriklausomai nuo jų apskundimo/neapskundimo fakto.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką manytina, kad atitinkamo VTEK sprendimo apskundimas teismui, nesustabdo šio sprendimo vykdymo ir neatideda jo įsigaliojimo.
VTEK pripažino gimnazijos direktorių šiurkščiai pažeidus Įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, šioje situacijoje asmuo trejus metus nuo VTEK sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinamas, priimamas, perkeliamas, skiriamas ar renkamas į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jis dirba. Gimnazijos direktoriui Įstatymo nuostatų pažeidimas konstatuotas jam ėjus gimnazijos (toliau – ir Gimnazija) direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į tai, draudimas būti perkeltam, skiriamam ar renkam į lygiavertes ar aukštesnes pareigas nei direktoriaus direktoriui yra taikomas gimnazijoje bei įstaigų sistemoje, kuriai minėtoji gimnazija priklauso. Gimnazija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga (Nuostatų 4 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalį švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga.1 Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas analizuojamoje situacijoje direktoriui yra taikomas mokyklose ir švietimo pagalbos įstaigose (t. y. švietimo įstaigose). Todėl, jeigu gimnazijos direktoriaus paklausime abstrakčiai įvardintos ikimokyklinio, pagrindinio, bendrojo, profesinio ugdymo įstaigos yra švietimo įstaigos, – jose gimnazijos direktorius gali dirbti tik žemesnėse pareigose, lyginant jas su Gimnazijos direktoriaus pareigomis.
Tuo atveju, jeigu asmuo, už šio įstatymo pažeidimą atleistas iš pareigų (t. y., jeigu savivaldybės meras gimnazijos direktorių atleido iš pareigų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo), tokiu atveju asmuo trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos negali būti priimamas, skiriamas ar renkami į pareigas valstybinėje tarnyboje (23 straipsnio 5 dalis). Pareigos, priklausančios valstybinei tarnybai, nustatytos Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.