Klausimai
- Ar Savivaldybės administracija turi pareigą teikti Etikos komisijai teisinę ar kitokią organizacinę pagalbą. Pavyzdžiui, skirti teisininką, kuris padėtų rengti Etikos komisijos sprendimus, atsiliepimus ir kt. dokumentus, dalyvautų posėdžiuose, konsultuotų teisės klausimais?
- Ar Savivaldybės administracijos atsisakymas bendradarbiauti su Etikos komisija sprendimų rengimo srityje neprieštarauja Etikos komisijos veiklos principams, skaidrumui bei veiklos efektyvumui?
- Ar administracijos teiginiai dėl interesų konflikto yra pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad komisija yra tarybos sudaryta institucija?
- Ar gali Etikos komisija naudotis visuomeninio padėjėjo pagalba, t. y. dalintis Etikos komisijai skirta informacija, pranešimais su trečiaisiais asmenimis?
- Kaip užtikrinti tinkamą Etikos komisijos veiklą, kai nėra galimybių gauti teisininko pagalbos iš savivaldybės administracijos?
Atsakymas
VTEK atkreipia dėmesį, kad nuomonę teikia tik savo kompetencijos ribose ir nepasisako, ar Savivaldybės administracija turi pareigą teikti Etikos komisijai teisinę ar kitokią pagalbą. Taip pat ar jos teiginiai yra pagrįsti bei, ar Savivaldybės administracijos atsisakymas bendradarbiauti su Etikos komisija sprendimų rengimo srityje neprieštarauja Etikos komisijos veiklos principams, skaidrumui bei veiklos efektyvumui.
VTEK nevertina, nesprendžia klausimų ir neteikia nuomonės dėl Savivaldybės administracijos teikiamų atsakymų teisėtumo bei pagrįstumo, atitikties teisės aktų nuostatoms.
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis savivaldybių tarybų Etikos komisijos prižiūri, kaip meras ir savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas), Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir VPIDĮ), reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų (1 punktas); tiria ir priima sprendimus dėl mero ir savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties šio įstatymo, Kodekso, VPIDĮ, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių mero ir savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms (3 punktas); tarybos narių, mero ir savo iniciatyva teikia tarybos nariams rekomendacijas dėl VPIDĮ nuostatų įgyvendinimo (7 punktas); tarybos narių ir savo iniciatyva teikia merui rekomendacijas dėl VPIDĮ nuostatų įgyvendinimo (8 punktas). Kaip matyti, VSĮ minėtųjų funkcijų įgyvendinimą priskiria išimtinei savivaldybių tarybų sudaromų ir savireguliacijos principu veikiančių Etikos komisijų kompetencijai. Tai užtikrina ir Kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
Etikos komisijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą reglamentuoja Kodeksas, kuris, kaip specialus teisės aktas, nustato ir procesinius terminus, proceso dalyvių teises ir pareigas, tam tikras procedūras ir t.t. Valstybės politiko elgesio atitiktis Kodekso, VPIDĮ ir kitiems teisės aktams nuostatoms vertinama laikantis Kodekse nustatytų procedūrų, bet tokiam tyrimui mutatis mutandis taikomos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) Ketvirtojo skirsnio nuostatos. T. y. VTEKĮ nustatytos procedūrinės normos taikytinos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Kodeksą, bet tik tiek, kiek atitinkami procedūriniai klausimai nėra sureglamentuoti pačiame Kodekse (VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalis).
Atlikdama tyrimą, Komisija disponuoja Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis teisėmis ir teise pasitelkti specialistų (5 punktas). Manytina, kad Etikos komisija, atlikdama valstybės politiko elgesio tyrimą, turi teisę pasitelkti specialistus, kai reikia papildomos kompetencijos ar ekspertinių žinių tam, kad būtų tinkamai ištirtas galimas pažeidimas. Tai gali būti teisininkai, viešojo administravimo ekspertai, kiti specialių žinių turintys specialistai ar profesionalai, kurie padeda komisijai objektyviai ir išsamiai įvertinti situaciją. Ši teisė leidžia Etikos komisijai užtikrinti tyrimo kokybę ir priimamų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą. Specialistų pasitelkimas ypač aktualus sudėtingesnėse situacijose, kur reikia techninių ar specifinių žinių, kurių Etikos komisijos nariai gali neturėti. Įgyvendinant šią teisę Etikos komisija gali, pavyzdžiui, prašyti atitinkamus Savivaldybės administracijos specialistus dalyvauti jos posėdyje ir teikti specialias žinias, paaiškinimus, ekspertinę nuomonę ir pan. atitinkamu klausimu.
Kodeksas reguliuoja ne tik Etikos komisijos teisę pasitelkti specialistus, bet ir galimybę turėti aptarnaujantį darbuotoją. Manytina, kad aptarnaujantis darbuotojas galėtų rengti Etikos komisijos raštų bei sprendimų projektus, konsultuoti, padėti organizuoti Etikos komisijos darbą, tvarkyti dokumentaciją, komunikuoti su kitomis institucijomis ir pan. Svarbu, kad tokiu atveju būtų užtikrinamos Kodekso nuostatos, nustatančios pareigą tokiems darbuotojams laikytis konfidencialumo ir kitų reikalavimų.
Kodekso nuostatos plačiau nereglamentuoja Etikos komisiją aptarnaujančio darbuotojo statuso, todėl, VTEK nuomone, jo paskyrimas, įgaliojimų ribos ir atsakomybė galėtų būti nustatyta savivaldybės tarybai tvirtinant Etikos komisijos nuostatus (VSĮ 22 str. 2 dalį). Pastebėtina, kad vadovaujantis savivaldybės tarybos veiklos reglamentu Etikos ir Antikorupcijos komisijų darbas organizuojamas vadovaujantis šių komisijos nuostatais, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba. Komisijos atsakingojo sekretoriaus funkcijas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą. Vadinasi turi būti paskirtas Etikos komisijos atsakingas sekretorius, bet nėra nenustatyta, kad jis privalo būti teisininkas. Be kita ko, akcentuotina ir tai, kad Kodeksas nenustato imperatyvo, jog aptarnaujantis darbuotojas privalo būti tik iš Savivaldybės administracijos. VTEK pažymi, kad, nekomentuoja ir nevertina Savivaldybės administracijos teikto atsisakymo skirti Etikos komisijai darbuotoją bei šio atsakymo motyvų.
Dėmesio!
Šioje situacijoje gali būti reikšminga VTEK formuojama praktika, pagal kurią interesų konfliktu yra situacija, kai Etikos komisiją aptarnaujančio darbuotojo privatūs interesai, gali paveikti jo nešališkumą vykdant tarnybines pareigas.
Tai reikštų, kai Etikos komisiją aptarnaujantis darbuotojas turi atlikti atitinkamus veiksmus dėl asmens, kuriam tarnybine tvarka yra pavaldus, o pastarasis priima sprendimus dėl aptarnaujančio darbuotojo tarnybinio statuso – tokia priklausomybė keltų abejonių dėl aptarnaujančio asmens nešališkumo. Todėl asmuo turėtų nusišalinti. Pavyzdžiui, jeigu Etikos komisijos aptarnaujančiu darbuotoju būtų paskirtas savivaldybės mero patarėjas (padėjėjas) ir jam tektų Etikos komisijoje atlikti tarnybinius veiksmus dėl mero atžvilgiu atliekamo tyrimo).
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.
Sužinokite daugiau