Klausimai
Prašoma paaiškinti dėl Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalies nuostatos: „Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Anoniminiai skundai nenagrinėjami.“ taikymo:
- ar savivaldybės tarybos sudaryta Etikos komisija (toliau – ir Etikos komisija) gali nuspręsti nepradėti tyrimo tuo pagrindu, jog diskusijos metu Etikos komisijos nariai priėjo prie išvados, kad pažeidimai nebuvo padaryti?
- kaip turėtų būti įforminami Etikos komisijos sprendimai nepradėti tyrimo?
- ar Etikos komisijos priimti sprendimai nepradėti tyrimo yra skundžiami?
Atsakymas
Komisija yra pasisakiusi metodinėse rekomendacijose dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų Etikos komisijoms dėl savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų narių elgesio atitikties Kodekso nuostatoms vertinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Sprendžiant klausimą, ar pradėti valstybės politiko elgesio tyrimą, Etikos komisija privalo įvertinti gauto pranešimo turinį ir nustatyti, ar jame pateiktas pareiškėjo prašymas Etikos komisijai yra priskirtinas jos kompetencijai.
Etikos komisija, gavusi skundą, gali jį vertinti tik pagal Kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio principus. Nusprendusi priimti jį nagrinėti, turi pareigą atlikti analizę bei motyvuotai ir pagrįstai atskleisti, ar skundžiama veika yra nesuderinama su Kodekso nuostatomis. Spręsdama klausimą dėl tyrimo pradėjimo, Etikos komisija privalo apibrėžti tyrimo dalyką. T. y. įvardyti, dėl kokių konkrečiai tarybos nario veiksmų ar neveikimo pradedamas tyrimas, tiksliai nurodyti, kokių Kodekso nuostatų pažeidimu tiriamasis asmuo yra kaltinamas.
Atsakant į 1 klausimą, Komisija pažymi, kad nurodytu pagrindu, Etikos komisija tyrimo nepradėti negali. Atsisakymas pradėti tyrimą turi būti išsamus ir motyvuotas. Šis klausimas aptartas žemiau, aktualiame teisiniame reguliavime.
Komisija, atsakydama į 2 klausimą, nurodo, kad konkretūs reikalavimai, kaip turėtų būti įforminami Etikos komisijos sprendimai nepradėti tyrimo, nėra nustatyti. Toks Etikos komisijos priimtas sprendimas galėtų būti įforminamas Etikos komisijos posėdžio protokole, pareiškėjui pateikiant atsakymą raštu (t. y. kaip pageidaujama gauti atsakymą). Toks dokumentas turėtų būti pasirašytas Etikos komisijos pirmininko. Atkreiptinas dėmesys, kad Etikos komisijos posėdžio protokole ir atsakyme pareiškėjui privalo būti nurodyti aiškūs ir išsamūs motyvai, kurių pagrindu Etikos komisija priėmė sprendimą tyrimo nepradėti.
Komisija, atsakydama į 3 klausimą, nurodo, kad Etikos komisijų priimtų sprendimų apskundimo tvarka yra nurodyta Kodekso 10 straipsnyje. Etikos komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos (Kodekso 10 straipsnio 1 dalis). Asmens teisė skųsti jo atžvilgiu priimtą sprendimą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka privalo būti nurodyta Etikos komisijos sprendime (Rekomendacijų 5 straipsnis).
Komisija taip pat pažymi, kad vadovaujantis LVAT formuojama praktika (LVAT 2025-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-118-629/2025), savivaldybių tarybų etikos komisijų sprendimai nepradėti tyrimo dėl galimo Įstatymo ar Kodekso nuostatų pažeidimo taip pat gali būti skundžiami Komisijai, kaip privalomai išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijai.
Teisinis reguliavimas
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių tarybų Etikos komisija prižiūri, kaip meras ir savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Kodekso, Įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų.
Valstybės politiko elgesio tyrimas Etikos komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą, arba visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą (pradėjus tyrimą šiuo pagrindu laikoma, kad tyrimas pradėtas Etikos komisijos iniciatyva) (Kodekso 7 straipsnis).
VTEK pažymi, kad, nors Kodekse nėra nustatyta konkrečių pagrindų atsisakyti pradėti tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 24 straipsnio 1 dalimi, VTEKĮ IV skirsnio nuostatos (įskaitant teisę savivaldybių tarybų etikos komisijų priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis šio įstatymo 241 straipsniu) mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Kodeksą. Šis reguliavimas reiškia, kad, Etikos komisijai gavus pranešimą (skundą) dėl valstybės politiko elgesio atitikties Kodekso nuostatoms, šios komisijos vykdoma teisena nagrinėjant skundą atliekama laikantis Kodekse nustatytų procedūrų. Tokiai teisenai mutatis mutandis taikomos ir VTEKĮ Ketvirtojo skirsnio „Pranešimų tyrimas, skundų nagrinėjimas ir VTEK sprendimų priėmimas“ nuostatos, bet tik tiek, kiek atitinkami klausimai nėra reglamentuoti pačiame Kodekse.
Taigi, esant Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui (t. y. Etikos komisijai gavus skundą arba visuomenės informavimo priemonėse paskelbus informaciją apie Įstatymo nuostatas galbūt pažeidžiantį valstybės politiko elgesį) Etikos komisija, kaip kolegialus subjektas, turi priimti vieną iš šių sprendimų:
- pradėti tyrimą;
- surinkti papildomus (trūkstamus) duomenis ir/arba paprašyti pareiškėjo juos pateikti, patikslinti (mutatis mutandis Komisijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
- nepradėti tyrimo – šis sprendimas priimamas, kai: skundas yra anoniminis (Kodekso 7 straipsnio 2 dalis); nuo galimo pažeidimo padarymo praėjo daugiau kaip vieni metai (Kodekso 7 straipsnio 2 dalis); mutatis mutandis kiti Vyriausiosios tarnybinės etikos Komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 23 straipsnyje nustatyti pagrindai.
Atsižvelgdama į tai, VTEK vertina, kad Etikos komisija, savo sprendime turi nurodyti konkretų tyrimo nepradėjimo pagrindą. VTEK vertinimu, Etikos komisijos sprendimas nepradėti tyrimo gali būti priimamas, kai skundžiamas asmuo nėra jos priežiūros subjektas; nuo galbūt teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo praėjo daugiau kaip vieni metai (Kodekso 7 straipsnio 2 dalis); skundžiamos veikos vertinimas nėra Etikos komisijos kompetencija; skunde nėra nurodyta pakankamai duomenų tyrimui pradėti ir pan.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-396-1062/2018), kurioje nagrinėta situacija dėl priimto sprendimo nepradėti tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyta, jog Etikos komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti ir yra saistoma Kodekso nuostatų bei jo tikslų. LVAT nurodė, jog Kodekso 7 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią Etikos komisijoje valstybės politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas esant vienam iš pagrindų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, šios dalies formuluotę ,,gali būti pradėtas“ aiškinant sistemiškai kartu su Kodekso 4 straipsniu, kuriame apibrėžti valstybės politikų elgesio principai, darytina išvada, kad Etikos komisija gali nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo, kai fizinio ar juridinio asmens skunde nėra nurodyta, kokį (kokius) konkretų (konkrečius) valstybės politikų elgesio principą (principus), konkrečią nuostatą (nuostatas) ar teisės aktuose valstybės politikui nustatytus konkrečius reikalavimus jis savo konkrečiais veiksmais ar neveikimu pažeidė.
Sprendimas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo turi būti priimamas nepradėjus valstybės politiko elgesio tyrimo. LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartyje (žr. administracinę bylą Nr. eI-2711-1047/2019) taip pat yra pasisakęs, kad Etikos komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, Etikos komisijai gavus konkrečių duomenų apie politiko elgesį, galbūt pažeidžiantį Etikos komisijos kompetencijai priskirtų teisės aktų nuostatas, tyrimas turėtų būti pradėtas, ir tik atlikus išsamų aplinkybių vertinimą, galėtų būti priimtas motyvuotas, teisės aktų nuostatomis grįstas Etikos komisijos sprendimas, ar politikas pažeidė Įstatymo ar Kodekso nuostatas.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.