Klausimas
Savivaldybės meras potvarkiu dėl Darbo grupės sudarymo (toliau – ir Darbo grupė) paskyrė savivaldybės valstybės tarnautoją šios darbo grupės pirmininku. Šios darbo grupės tikslas – spręsti rajono savivaldybės šilumos ūkio klausimas. Šio savivaldybės valstybės tarnautojo sūnus yra savivaldybės įmonės, atsakingos už šilumos tiekimą rajone, direktorius ir Darbo grupės darbe dalyvauja kaip savivaldybės įmonės atstovas.
Nurodoma, kad Darbo grupė turi pateikti pasiūlymus dėl miesto šilumos ūkio vystymo perspektyvų. Pažymite, kad Darbo grupė neatliks kontroliuojančio subjektų funkcijų.
Ar savivaldybės valstybės tarnautojui, kaip Darbo grupės pirmininkui, gali kilti interesų konfliktas kai yra sprendžiamas savivaldybei priskirtas klausimas, atitinkamo miesto šilumos ūkio vystymas, kai jo sūnus Darbo grupėje atstovauja savivaldybės įmonę.
Atsakymas
Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiksmai visuomenei neturi kelti abejonių dėl interesų konflikto egzistavimo regimybės, nes to reikalauja Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Taigi, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo pareigas vykdyti taip, kad nekiltų net interesų konflikto regimybė.
Privataus intereso šaltiniai siejami su Įstatymo 6 straipsnyje pateikiamu deklaruotinų duomenų sąrašu. Įstatymo nuostatų požiūriu reikšmingomis tampa su asmens darboviete ir einamomis pareigomis ar statusu susijusios aplinkybės, kurios gali būti tapatinamos su privačiu interesu, galinčiu tapti interesų konflikto priežastimi. Darbo grupės tikslas – spręsti rajono savivaldybės šilumos ūkio klausimus, o tarnautojo sūnus yra savivaldybės įmonės direktorius. Taigi tarnautojo vadovaujamos Darbo grupės veikla ir sprendžiami klausimai, teikiami pasiūlymai susiję su jo sūnaus vadovaujamos savivaldybės įmonės veikla. Todėl gali susidaryti nuolatinio interesų konflikto situacija tarnautojui atliekant pareigas Darbo grupėje.
Valdant interesų konfliktų rizikas, VTEK, savivaldybės merui rekomenduoja paskirti kitą asmenį, kuris būtų atsakingas už savivaldybės šilumos ūkio klausimus.
Pabrėžtina, kad Komisija teikia nuomonę tik dėl bendrųjų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Konkretūs deklaruojančių asmenų privatūs interesai ar jų veiklos aplinkybės nustatomi atlikus atitinkamą individualų vertinimą (tyrimą). Teikdama šią nuomonę Komisija vadovaujasi tik pateiktu situacijos aprašymu ir papildomų faktinių duomenų nerenka bei netikrina, todėl jokios kitos aplinkybės jai nėra žinomos. Dėl to pateikta nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio ir gali kisti, jeigu paaiškėtų kitos, Komisijai nepateiktos aplinkybės.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.