Situacija
Statutinis valstybės tarnautojas yra įsteigęs viešąją įstaigą (ne pelno siekiančią organizaciją) (toliau – Įstaiga), kurios tikslas – rinkti ir administruoti paramos lėšas, skirtas materialinei, techninei pagalbai, mokymams ir kitoms švietėjiškoms veikloms.
Šiuo metu yra paskirtas šios Įstaigos direktoriumi ir už tai atlyginimo negauna.
Nurodo, kad Įstaigos veiklą planuojama organizuoti taip:
- gautos lėšos nebūtų perduodamos tiesiogiai institucijai ar jos padaliniams;
- už lėšas būtų perkami daiktai (įranga), kurie būtų naudojami švietėjiškai veiklai;
- sprendimai dėl pirkimų būtų priimami kolegialiai (valdybos ar analogiško organo), o ne vienasmeniškai;
- prireikus, nusišalintumėte nuo sprendimų (jeigu tokių būtų), susijusių su jo tiesioginiu darbu.
Ar statutiniam policijos pareigūnui yra leidžiama eiti Įstaigos direktoriaus pareigas tokio pobūdžio veikloje ir ar aukščiau aprašyta situacija laikytina viešųjų ir privačių interesų konflikto situacija pagal Įstatymą?
Įstatymas nereglamentuoja pareigų suderinamumo klausimų, todėl Komisija negali pateikti nuomonės. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto III skirsnyje reglamentuota pareigūnų teisė dirbti kitą darbą bei atitinkami draudimai užsiimti papildoma veikla, siūlytina klausimą dėl galimybės eiti Įstaigos direktoriaus pareigas ar poreikio gauti leidimą, derinti su sprendimus dėl tokio leidimo priimančiu subjektu į pareigas skiriančiu asmeniu.
Pažymėtina, kad Komisija teikia nuomonę dėl galimų interesų konfliktų rizikų užsiimant papildoma veikla Įstaigoje. Įstatymas ir nedraudžia privačius interesus deklaruojančiam asmeniui užsiimti papildoma veikla. Komisija siūlo, prieš nusprendžiant imtis tokios veiklos įvertinti, ar ji nesukels nuolatinio viešųjų ir privačių interesų konflikto. T. y. galimo Įstatymo nuostatų pažeidimo bus galima išvengti nusišalinant nuo tarnybinių pareigų, susijusių su vykdoma privačia veikla.
Vien tik aplinkybė, jog statutinis pareigūnas yra Įstaigos steigėjas bei eina joje pareigas pati savaime interesų konflikto situacijos nesukelia. Pagal Įstatyme pateiktą interesų konflikto sąvokos apibrėžimą, toks konfliktas kiltų, jeigu, vykdydamas tarnybines pareigas, spręstų su savo privačiais interesais susijusius klausimus. Pagal nurodomą situaciją privačiu interesu būtų laikoma įsteigta Įstaiga bei jos veikla.
Ar faktas, kad Įstaigos veikla labiausiai orientuota į institucijos, kurioje dirba, aprūpinimą, pati savaime sukelia interesų konflikto riziką, nepriklausomai nuo sprendimų priėmimo struktūros? Kokios valdymo ar organizacinės priemonės (pvz., nusišalinimas, kolegialus sprendimų priėmimas) būtų laikomos pakankamomis interesų konfliktui išvengti?
Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatos jam taikomos vykdant statutinio valstybės tarnautojo pareigas. Pareiga nusišalinti jam bus taikoma, jeigu einant tarnautojo pareigas turės spręsti su Įstaiga susijusius klausimus. Pavyzdžiui, nagrinėti jos prašymus, derinti ar pasirašyti dokumentus su Įstaiga ar spręsti kitus su Įstaiga ar jos veikla susijusius klausimus.
Kilus tokioms situacijoms reikia vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusišalinimo tvarka. T. y. apie kilusią interesų konflikto situaciją informuoti į pareigas priimantį subjektą arba jo įgaliotą asmenį ir nusišalinti nuo visų su Įstaiga susijusių tarnybinių pareigų vykdymo.
Jeigu tokios interesų konflikto situacijos jo tarnybinėje veikloje būtų gan dažnos ir nevienkartinio pobūdžio, siūlytina pasinaudoti Įstatyme nustatyta tokių konfliktų valdymo įrankiu – išankstinėmis rašytinėmis rekomendacijomis (žr. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 5 dalį, 23 straipsnio 7 dalies 1 punktą). Jose nurodoma, pavyzdžiui:
- nuo kokių konkrečių tarnybinių pareigų deklaruojančiajam reikia nusišalinti;
- kad deklaruojantysis neturėtų bandyti paveikti kitų asmenų sprendimų;
- atkreipiamas dėmesys į Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas deklaruojantiems asmenimis taikomas pareigas, t. y. nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti ir kt.
Šios išankstinės rašytinės rekomendacijos deklaruojančiam asmeniui yra privalomos vykdyti, o jas suteikti gali įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo savo iniciatyva arba paprašius pačiam deklaruojančiajam.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ryšį su Įstaiga turi deklaruoti privačių interesų deklaracijoje pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktus, t. y., kad yra jos steigėjas (ryšys su juridiniu asmeniu) bei eina pareigas Įstaigoje (darbovietė).
Svarbu pažymėti, valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, taikomas Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas atstovavimo draudimas. Tai reiškia, kad jis negali veikti Įstaigos vardu ir atstovauti jai įstaigoje (pavyzdžiui, teikti prašymų, paraiškų, informacijos ar kitų raštų, pasirašyti sutarčių, taip pat dalyvauti posėdžiuose, pasitarimuose, darbo grupėse ar kituose susitikimuose ar tvarkyti kitus reikalus), kurioje dirba, o jei ši įstaiga priklauso įstaigų sistemai – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.
Nurodomu atveju tai būtų visos Lietuvos įstaigų sistemos įstaigos. Tam, kad nebūtų pažeista minėtoji Įstatymo nuostata, atstovauti Įstaigai turėtų kitas asmuo arba turėtų kreiptis dėl atstovavimo draudimo išimties jam taikymo. Šią išimtį pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį gali suteikti tarnautojui darbovietės vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
Pabrėžtina, kad asmenys, einantys pareigas viešosiose įstaigose, jeigu jų veikloje nedalyvauja valstybė ar savivaldybė (pavyzdžiui, kaip dalininkė ar savininkė), taip pat jeigu šios įstaigos pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 10 punktą nėra laikomos perkančiąja organizacija ar perkančiuoju subjektu, nėra laikomi pagal Įstatymą privačius interesus deklaruojančias asmenimis ir todėl Įstatymo nuostatos jiems nėra taikomos.
Tačiau, jeigu jo nurodomu atveju Įstaiga atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje perkančiajai organizacijai keliamas sąlygas ir todėl turi tokį statusą, šios Įstaigos vadovui, pirkimų komisijų nariams, supaprastintus pirkimus atliekantiems asmenims, ekspertams, pirkimų iniciatoriams taikomos Įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo, pareigos vengti interesų konflikto (11 straipsnis) bei dovanų priėmimo apribojimų (13 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, šias pareigas Įstaigoje einantys asmenys, spręsdami klausimus, susijusius su vykdomais pirkimais, turėtų vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir nusišalinti, jeigu minėtasis pirkimas būtų susijęs su jų privačiais interesais.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į einamas Įstaigos vadovo pareigas, nusišalinimą turėtų teikti paklausime nurodomai Įstaigos valdybai ar kitam tokio pobūdžio kolegialiam organui. Tačiau, jeigu Įstaiga neturi perkančiosios organizacijos statuso ir savivaldybė ar valstybė taip pat nedalyvauja jos veikloje, tai reiškia, kad vykdydamas pareigas Įstaigoje nėra laikomas Komisijos kontrolės subjektu ir todėl Įstatymo nuostatos, tarp jų ir pareiga nusišalinti, jam netaikoma.
Ar statutinis pareigūnas turi savo darbdavį informuoti, jog yra Įstaigos direktorius ir užsiima tokia veikla?
Įstatymo nuostatos nereglamentuoja klausimų, susijusių su pareiga gauti leidimus norint užsiimti papildoma privačia veikla ar informuoti tam tikrus subjektus, todėl Komisija negali pateikti nuomonės dėl šio klausimo, kadangi tai nėra jos kompetencija.
Pažymėtina, kad Įstatymas, kurio įgyvendinimo priežiūrą pavesta vykdyti Komisijai, nustato taisykles, kurių reikia laikytis, kai tokia veikla jau yra vykdoma, kad būtų tinkamai valdomos rizikos dėl galimų interesų konfliktų, nebūtų naudojamasi tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti ir kt.
Kaip ir nurodyta aukščiau Vidaus tarnybos statute reglamentuota pareigūno teisė dirbti kitą darbą bei veikla, kuriai reikia gauti leidimą, todėl siūlytina vadovautis šio statuto nuostatomis.
Pažymėtina, kad klausimai, susiję su įstaigų buhalteriniais/finansiniais dokumentais nėra priskirti VTEK kompetencijai, todėl dėl jų Komisija papildomai nepasisakys.