Situacija
Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – savivaldybės administracijos direktorius.
Įmonės valdybą sudaro 5 nariai, atitinkantys Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 231 straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytus bendruosius bei įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus specialiuosius reikalavimus:
- 3 nepriklausomi valdybos nariai;
- 1 miesto savivaldybės administracijos atstovas;
- 1 – darbuotojų atstovas.
Pastarasis valdybos narys taip pat eina Įmonės darbuotojų atstovaujamojo organo – Darbo tarybos – nario pareigas (Darbo tarybos pirmininkas). Darbo tarybos paskirtis – atstovauti Įmonės darbuotojų interesams, ginti jų socialines, ekonomines bei profesines teises.
Įmonės valdybos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu ir solidaria atsakomybe. Kiekvienas valdybos narys privalo vengti situacijų, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja arba potencialiai gali prieštarauti Įmonės interesams.
Klausimas
Ar Įmonės valdyboje sprendžiami strateginiai ir su personalo valdymu susiję klausimai gali kelti abejonių dėl darbuotojų atstovo nešališkumo, objektyvumo ir interesų konflikto?
Atsakymas
Privačiu darbuotojų atstovo valdyboje interesu laikytinos jo pareigos Įmonėje ir statusas Darbo taryboje. Minėtų aplinkybių pagrindu Įmonės valdyboje galėtų susiklostyti Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamo interesų konflikto sąlygas atitinkanti situacija, jeigu:
- darbuotojų atstovas valdyboje spręstų tiesiogiai su Įmonėje jo einamomis pareigomis susijusius klausimus;
- Įmonės darbo tarybos pirmininkas, atlikdamas valdybos nario pareigas, dalyvautų svarstant ir (ar) priimant su Darbo tarybos interesų lauku susijusius sprendimus (ekonominiai, socialiniai ir darbo klausimai, Įmonės darbuotojams aktualūs darbdavio sprendimai, darbo teisės normų įgyvendinimas, kolektyviniai darbo ginčai, darbo teisės normų reikalavimų ar Darbo tarybos ir darbdavio susitarimų vykdymas ir pan.).
Pastaruoju atveju Įmonės valdybos ir Darbo tarybos interesai bei pozicija gali nesutapti. Be to, Įmonės valdybos sprendimas galėtų tapti ginčo tarp darbdavio ir Įmonės darbuotojo (dalyvaujant Darbo tarybai) objektu. Tai sudarytų paskesnio interesų konflikto sąlygas, t. y. Darbo tarybos pirmininkui tektų atstovauti Įmonės darbuotojo ir Darbo tarybos pozicijai dėl valdybos sprendimo, kurio priėmimo procedūrose, be kita ko, ir pats dalyvavo. Todėl, VTEK nuomone, Darbo tarybos pirmininko dalyvavimas Įmonės valdyboje šiais klausimais galimas tik konsultavimo, komunikacijos lygmeniu. Interesų priešprieša turėtų būti sprendžiama nusišalinimo būdu.
Interesų konflikto situaciją keliantys Įmonės valdybos sprendimai galėtų būti skaidomi, sudarant galimybę suinteresuotam valdybos nariui nusišalinti nuo jo dalies (susijusios su privačiais interesais).
VTEK teikia vertinimą dėl Įmonės valdyboje priimamų sprendimų sąsajų su darbuotojų atstovo valdyboje privačiais interesais:
Valdybos sprendimai | Siūlymas dėl interesų konflikto valdymo | Komentaras |
1 | 2 | 3 |
1. Bendro pobūdžio įmonės veiklos (strateginiai, finansiniai ar organizaciniai) klausimai. Gali turėti įtakos darbuotojų darbo sąlygoms ar socialinėms garantijoms | Esama interesų konflikto rizikų, todėl siūlytina nusišalinti. | Interesų konflikto rizikos: • aukšta, jeigu valdyboje svarstomi klausimai ir priimami sprendimai sukurtų tiesiogines pasekmes darbuotojų atstovui valdyboje (pvz., jo darbo sąlygų, materialinės gerovės pokyčiai ir pan.); • vidutinė rizika – sprendimas sukuria pasekmės visiems ar daliai Įmonės darbuotojų. |
| ||
2. Įmonės tikslų bei veiklos rodiklių nustatymas. Nustatomi rodikliai, susiję su darbuotojų įsitraukimu ar organizacijos klimatu (pvz., NPS rodiklis). | Tiesiogines pasekmes sukuriantis sprendimas –siūlytina nusišalinti. | Nuo valdybos sprendimo rezultatų gali priklausyti darbuotojų, tarp jų – darbuotojų atstovo valdyboje, darbo sąlygos, krūvis ar kiti veiklos pokyčiai. |
3. Įmonės metinių tikslų bei veiklos rodiklių pasiekimas. Vertinami personalo valdymo ar darbuotojų patirties rezultatai. | Tiesioginis, reikšmingas ryšys, todėl siūlytina nusišalinti. | Nuo valdybos sprendimo rezultatų gali priklausyti darbuotojų ir jų atstovo valdyboje darbo sąlygos/karjeros pokyčiai/finansinė gerovė. |
4. Įmonės veiklos vykdymo ir vertinimo kriterijų įvykdymo ataskaitos svarstymas. Ataskaitoje pateikiama informacija apie personalo veiklos rezultatus. | Tiesioginis dalyvavimas veiklos rezultatų vertinimo procedūroje – siūlytina nusišalinti. | Nuo valdybos sprendimo rezultatų gali priklausyti darbuotojų ir jų atstovo valdyboje darbo sąlygos/karjeros pokyčiai/finansinė gerovė. |
5. Įmonės politikų tvirtinimas. Taikoma visiems darbuotojams. | Siūlytina nusišalinti. | Aukšta interesų konflikto rizika – jeigu valdybos sprendimai asmeniškai darbuotojų atstovui valdyboje sukurtų tiesiogines pasekmes (pvz., darbo užmokesčio politikoje nustatomas konkretus atlygis ar jo koeficientas, taikoma konkrečiai pareigybei, pareigybių grupei ar pan.); Vidutinė interesų konflikto rizika (dėl pareigų Darbo taryboje) – Įmonės politikoje išsaugoma esama situacija, nustatomi pokyčiai (teigiami arba neigiami), susiję su darbuotojų darbo sąlygomis, sukuriantys naštą ar pan. |
6. Įmonės vadovo tikslų nustatymas ir veiklos vertinimas. Gali turėti tiesioginę įtaką darbuotojų darbo sąlygoms ar personalo politikai. | Siūlytina nusišalinti: • dėl pareigų Įmonės darbo taryboje; • jeigu darbuotojų atstovas valdyboje, be kita ko, yra tiesiogiai pavaldus Įmonės vadovui. | Tiesioginis, reikšmingas ryšys, siejantis tarnybinio pavaldumo santykis sukuria aukštas interesų konflikto rizikas. |
7. Įmonės struktūros tvirtinimas, bendro darbuotojų etatų skaičiaus nustatymas, naujų etatų finansavimas. Sprendimai tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais. | Siūlytina nusišalinti. | Valdyboje svarstomi klausimai ir priimami sprendimai tiesiogiai susiję su darbuotojų ir (ar) jų atstovo valdyboje darbo sąlygomis, darbo krūviu, jo padalinio etatų skaičiumi ar jų finansavimu. |
| ||
8. Sprendimai dėl Įmonės sandorių sudarymo | Nesama tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto – nusišalinti nebūtina. | Interesų konflikto rizika taptų aukšta, jeigu: • sandorių sudarymas reikšmingai prisidėtų prie darbuotojų atstovo valdyboje veiklos, krūvio, tikslų pasiekimo ir pan.; • valdyboje priimami sprendimai reikštų darbuotojo atstovo valdyboje atliktų paruošiamųjų darbų tokiems sandoriams įvertinimą (finansinė išraiška ar bet koks kitas paskatinimas). Tokiais atvejais siūlytina nusišalinti. |
Siūlymai
Nusišalinimas – tai pranešimas apie interesų konfliktą asmens tarnybinėje veikloje keliančius privačius interesus, dėl kurių jis negalėtų tęsti dalyvavimo konkrečių sprendimų rengimo, svarstymo ir (ar) priėmimo procedūrose.
(i) Pareikšdamas apie nusišalinimą, asmuo:
- įvardija to priežastis, t. y. interesų konfliktą keliančio privataus intereso pobūdį;
- jokia forma nedalyvaujama toliau atliekant tarnybines pareigas.
(ii) Nusišalinimas pareiškiamas:
Iš anksto (iki valdybos posėdžio) | • Pareiškiama valdybos pirmininkui. • Nusišalinimo (ne)priėmimo klausimą sprendžia valdybos pirmininkas. • Informuojama valdyba, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas (ar jo atstovas), įmonės vadovas ir atitikties pareigūnas. |
Valdybos posėdžio metu | • Pareiškiama valdybai. • Nusišalinimo (ne)priėmimo klausimą sprendžia valdyba. • Informuojama įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas (ar jo atstovas), įmonės vadovas ir atitikties pareigūnas. |
|
(iii) Nusišalinimo (ne)priėmimo klausimas
Vadovaujantis VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu galima nepriimti asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 d.):
- nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas interesų konfliktui kilti;
- svarstomas klausimas susijęs su institucijų, įstaigų, įmonių ar bendrovių viešosiomis paslaugomis;
- priėmus asmens pareikštą nusišalinimą, neliktų galimybių priimti sprendimą.
Išsamiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d45e2d3014fb11ea9d279ea27696ab7b/asr .
(iv) Atitikties pareigūno vaidmuo
Interesų konflikto valdymo procesuose aktyviai veikia Įmonės Atitikties pareigūnas.
Atitikties pareigūnui galėtų būti suteikti įgaliojimai:
- tikrinti privačių interesų duomenis ir jų pagrindu valdyti interesų konflikto rizikas;
- teikti siūlymus nu(si)šalinti, rengti išankstines rašytines rekomendacijas;
- dalyvauti, sprendžiant pateikto nusišalinimo (ne)priėmimo klausimus.
Rekomenduojamos interesų konflikto valdymo procedūros užtikrina kolegialaus valdymo organo veiklos skaidrumą. Kartu toks mechanizmas išlaiko pusiausvyrą tarp Įmonės bei jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos interesų, užtikrina galimybes jos atstovui dalyvauti ir valdyti informaciją apie vykstančius interesų konflikto užkardymo procesus.
Vadovaujamas pareigas einantys asmenys valdo aukščiausias savo srities kompetencijas, bet jiems, be kita ko, taikomi ir aukštesni elgesio standartai. Šių asmenų elgesys privalo būti neatsiejamas nuo skaidrios, nešališkos ir objektyvios tarnybinės veiklos. Todėl svarbu valdyti ne tik tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto rizikas, bet ir vengti situacijų, kurios kelia abejonių dėl nešališkumo ir galėtų pakenkti organizacijos reputacijai.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.