Klausimas
Ar uždarojoje akcinėje bendrovėje, kurios akcininkė yra savivaldybė, nerengiant viešo konkurso į atsilaisvinusią darbo vietą neterminuotos darbo sutarties pagrindu gali būti įdarbintas vienos iš savivaldybių kontroliuojamos uždarosios akcinės bendrovės vadovo(ės) sutuoktinio(ės) artimas giminaitis (brolis ar sesuo), jeigu šis kandidatuoja atrankoje?
Priėmus artimąjį į darbo vietą jis bus pavaldus ne įstaigos vadovui, o kitam, už administracijos veiklą atsakingam asmeniui.
Kokius veiksmus turėtų atlikti įstaigos vadovas ir/ar priimamas darbuotojas dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo bei tarnybinės etikos politikos formavimo ir įgyvendinimo?
Atsakymas
Pažymėtina, kad Komisija teikia nuomonę tik dėl Įstatymo nuostatų taikymo ir nevertina, ar pasirinktas artimojo įdarbinimo būdas yra teisingas bei neprieštarauja tokias procedūras reglamentuojantiems teisės aktams, kadangi tai nėra Komisijos kompetencija.
Įstatymas tiesiogiai nedraudžia privačius interesus deklaruojančiam asmeniui dirbti vienoje įstaigoje su jam artimu asmeniu. Įstatyme yra nustatytos galimų interesų konfliktų valdymo taisyklės, kurių deklaruojantis asmuo privalo laikytis. Nurodomu atveju bendrovės vadovo pagal kompetenciją dėl artimo asmens sprendžiamai klausimai. Pavyzdžiui, šio asmens įdarbinimo, vertinimo, skatinimo, nuobaudų skyrimo, kiti finansinio ar panašaus pobūdžio klausimai, turėtų būti pavesti spręsti asmeniui, neturinčiam privataus pobūdžio ryšio su bendrovės vadovo artimuoju. Siūlytina, jeigu yra galimybė, šiuo klausimus pavesti spręsti asmeniui, kuris nėra pavaldus bendrovės vadovui. Jeigu artimas asmuo būtų priimtas į pareigas, bendrovės vadovas turėtų patikslinti savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas aplinkybes apie jo artimojo darbą bendrovėje.
Pabrėžtina, kad bendrovės vadovas pats negali nuspręsti, kaip turėtų būti valdoma jo tarnybinėje veikloje atsiradusi galimo interesų konflikto situacija. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį deklaruojantis asmuo, sužinojęs apie galintį kilti interesų konfliktą, turi apie tai informuoti jį į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą. Pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti atliekant tarnybines pareigas, jeigu jos yra susijusios su jo privačiais interesais, nagrinėjamu atveju – artimu asmeniu. Sprendimą, kam bus pavesta spręsti su bendrovės vadovo privačiais interesais susijusius tarnybinius klausimus (atranka į pareigas ir artimojo darbo sąlygų nustatymu), turi priimti vadovą į pareigas skiriantis ar priimantis subjektas.
Atkreiptinas dėmesys
Interesų konfliktas yra siejamas su deklaruojančiojo galimybe atlikti tarnybines pareigas, susijusias su jo privačiais interesais. Atsižvelgiant į tai, kad priimamas darbuotojas neturėtų įgaliojimų bendrovės vadovo atžvilgiu, jam pagal Įstatymą jokių veiksmų imtis nereikėtų. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymas taikomas tik privačius interesus deklaruojantiems asmenims, t. y. valstybinėje tarnyboje dirbantiems (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis) ir Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.
Klausimas
Prašoma pateikti nuomonę ir (ar) rekomendacijas, kuriomis turėtų vadovautis įstaigos vadovas ir toks darbuotojas dėl atrankos vykdymo, atrankos kriterijų nustatymo, taip pat, veiksmų, jeigu toks kandidatas pateikia savo kandidatūrą, darbo sąlygų jam nustatymo ir darbo sutarties sudarymo bei vykdymo.
Atsakymas
Komisijos nuomone, įstaigos vadovas, sužinojęs, kad atrankoje dalyvauja ar ketina dalyvauti ir jam artimas asmuo, privalo nedelsdamas, kaip jau ir aptarta aukščiau, vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi ir apie tokią situaciją informuoti atitinkamą subjektą bei nusišalinti nuo tarnybinių pareigų, susijusių su atrankos vykdymu, jos kriterijų nustatytu ir pan. Tuo atveju, jeigu artimasis būtų priimtas į darbą, įstaigos vadovas turės nusišalinti ir nuo su artimojo darbo sąlygomis susijusių klausimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta deklaruojančiojo pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, o sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galutinio sprendimo priėmimas remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu. Interesų konflikto situacija yra galima bet kuriame klausimo rengimo, svarstymo ir sprendimo priėmimo etape.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.